Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Helenizmas

helenizmas [gr. hellēnismos — mėgdžiojimas to, kas graikiška]: 1. sen. Graikijos ir kai kurių Rytų šalių ist. laikotarpis, trukęs nuo Aleksandro Makedoniečio laikų (IV a. pr. m. e.) iki I m. e. a.; to laikotarpio kultūra; 2. žodis arba posakis, pasiskolintas iš sen. graikų kalbos.

Grenadierius

grenadiẽrius [pranc. grenadier < grenade — granata]: 1. ist. kareivis, išmokytas svaidyti sunkias granatas; 2. kai kuriose kariuomenėse — specialių dalių ir dalinių, skirtų sunkiems uždaviniams atlikti, kareivis.

Genealogija

genealògija [gr. genealogia — giminės kartų eilė], raidos, kilmės istorija: 1. ist. disciplina, tiria giminių istoriją; 2. giminės, šeimos kilmės istorija; 3. biol. žinių apie kurio nors individo ar organizmų grupės kilmę ir ist. raidą visuma.

Formacija

formãcija [lot. formatio — pavidalo suteikimas, kūrimas]: 1. darinys, tam tikra visuomenės ist. raidos stadija, pakopa, pvz., feodalizmas; 2. geol. uolienų kompleksas, tam tikromis tektoninėmis sąlygomis susidaręs dideliame plote per vieną ilgą geol. laikotarpį; 3. anat. darinys, tam tikra struktūra, pvz., tinklinė Δ.

Filogenetika

filogenètika [gr. phylon — gentis, veislė, rūšis + ↗ genetika], mokslas, tiriantis organizmų įv. grupių ist. vystymosi dėsnius, jų filogenezę.

Filogenezė

filogenèzė [phylon +↗ genezė], organizmų (jų sistematinių grupių — tipų, klasių, būrių, eilių, šeimų, genčių ir rūšių), organų ist. vystymasis (nuo pat gyvybės atsiradimo Žemėje).

Fazė

fãz‖ė [gr. phasis — patvirtinimas, pasirodymas]: 1. kurio nors reiškinio formos ar būvio kitimo momentas; kokio nors kitimo stadija, tarpsnis; 2. ist. proceso laikotarpis; 3. termodinaminės sistemos dalis, kurios fiz. ir chem. savybės, nepriklausančios nuo medžiagos kiekio, yra visuose taškuose vienodos, pvz., skysčio ir jo garų sistema sudaro dvi ~es; 4. virpesių ir bangų teorijoje — vienas dydžių, apibūdinančių virpesius kiekvienu laiko momentu; 5. elektrotechnikoje — viena kintamosios srovės grandinių, sudarančių daugiafazę el. sistemą; 6. astr. kurio nors periodinio reiškinio momentas; susijęs su dangaus kūno, kurį apšviečia Saulė, pavidalo kitimu, pvz., Mėnulio Δ, planetų Δ.

Faleristika

faleristika [lot. phalerae — kariniai pasižymėjimo rikiai, metaliniai krūtinės papuošalai]: 1. pagalbinė ist. disciplina, tirianti ordinų, medalių, garbės ženklų istoriją; 2. ženkliukų, žetonų (ppr. suvenyrinių, jubiliejinių, proginių) kolekcionavimas.

Estafetė

estafètė [pranc. estafette < it. staffa — balno kilpa]: 1. ist. skubus pranešimas, kurį greitai gabendavo, vienas kitam perduodami, pasiuntiniai (dažn. raiti); 2. sprt. varžybų, žaidimų, lenktynių rūšis: nuotolis suskirstomas į atkarpas (etapus) ir kiekvieną etapą įveikia vis kitas komandos narys; 3. lazdelė ar kt. ženklas, kurį bėgikas (baigęs savo etapą) perduoda kitam (pradedančiam savo etapą).

Epopėja

epopėja [gr. epopoiia < epos — žodis + poieō — kuriu]: 1. tas pats, kas senovės ↗ epas (2); 2. didelis romanas (ar romanu ciklas), kuriame reikšmingų ist. įvykių fone tikroviškai vaizduojamas visuomenės gyvenimas, pvz., L. Tolstojaus „Karas ir taika”, M. Solochovo „Tykusis Donas”; 3*. įvykiai, turintys didelę visuomeninę reikšmę, susiję su didvyriškais žygiais.

Puslapis 4 iš 71234567