Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Era

erà [lot. aera]: 1. metų skaičiavimo sistema; pradinis momentas ppr. būna koks svarbus įvykis, pvz., naujoji, arba mūsų, Δ skaičiuojama nuo Kristaus gimimo; 2. didelis ist. laikotarpis, kuris iš esmės skiriasi nuo ankstesniojo; 3. geol. žemės ir org. pasaulio raidos laikotarpis, per kurį susiklostė geol. grupės uolienos; eono dalis.

Epigrafika

epigrãfika [↗ epigrafas], pagalbinė ist. disciplina, tirianti sen. įrašus ant akmens plokščių, metalo, molio ir kt. dirbinių.

Epas

èpas [gr. epos — žodis, pasakojimas]: 1, viena iš 3 pagrindinių (šalia lyrikos ir dramos) grožinės literatūros rūšių — pasakojamoji, įvykius aprašanti eiliuota ir prozinė literatūra (senoviniai epai, pasakėčios, poemos, romanai, apsakymai); 2. vienas iš epo I reikšme žanrų — didelis, dažn. eiliuotas ist. ar mit. tematikos kūrinys arba kūrinių ciklas; buvo paplitęs gimininės santvarkos irimo, pvz., graikų „Iliada” ir „Odisėja”, ir feodalizmo, pvz., prancūzų „Rolando giesmė”, laikais; senovinis epas, epopėja.

Čarteris

čárteris [angl. charter]: 1. jūrų transporto sutartis, sudaroma laivo savininko su frachtuotoju, nuomojančiu laivą arba jo dalį; 2. ist. raštas, kitaip ↗ chartija (2).

Drabantai

drabántai [ček. drabant (vns.), vok. Trabant (vns.)], ist. aukšto pareigūno asmens sargybiniai; garbės palyda.

Domenas

domènas [pranc. domaine—valda]: 1. ist. vid. amžių V. Europoje — stambaus feodalo žemės valda, kuri buvo įdirbama lažinių valstiečių ir jos savininkui teikė daugiausia pajamų; 2. burž. šalyse — valstybei priklausantis turtas (žemė, miškai, kasyklos); 3. fiz. feromagnetikų savaiminio įmagnetėjimo (feromagnetinis Δ), segnetoelektrinis Δ), savaiminės poliarizacijos (segnetoelektrinis Δ), puslaidininkių skirtingo el. lauko stiprumo (elektrinis Δ) sritis.

Dizunitai

dizunitai [↗ diz… + ↗ unitai], ist. Lenkijos ir Lietuvos valstybės stačiatikių ir katalikų bažnyčių susivienijimo (unijos) priešininkai.

Divanas

divãnas1 [persų k. divan — taryba]: 1. ist. Osmanų imperijoje — sultono patariamasis organas, sudarytas iš ministrų ir aukščiausiųjų pareigūnų; 2. kai kuriose Rytų šalyse — valst. įstaiga, tvarkanti administracijos ir teismo reikalus.

Diplomatika

diplomãtika [pranc. diplomatique < gr. diplōma — lapas, dokumentas (dvilinkas)], pagalbinė ist. disciplina, tirianti ist. dokumentų, raštų amžių, formą, turinį ir patikimumą.

Dekapolis

dekãpolis [↗ deka… + ↗ polis], ist. 10 miestų sąjunga.

Puslapis 5 iš 71234567