Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Defenzyva

defenzyvà1 [pranc. défensive < défendre — ginti], psn. kar. gynimosi taktika, gynyba.

Chunta

chùnta [isp. junta — susirinkimas; sąjunga], Lot. Amerikos (retai kitų) šalių vykdomasis valdžios organas (ypač sudarytas per kar. perversmą).

Chorunžas

chorùnžas [lenk. chorązy < chorągiew — vėliava]: 1. sen. Lenkijos kariuomenės riteris vėliavnešys; 2. Lenkijoje ir LDK (XIV—XVIII a.) — kar. pareigūnas, vėliavininkas; 3. Rusijoje — ikirevoliucinės kazokų kariuomenės pirmasis karininko laipsnis; 4. Lenkijos kariuomenėje (1918—1939 ir po 1963) — kar. laipsnis (tarpinis tarp karininko ir puskarininkio); 1944—57 — žemiausias karininko laipsnis.

Casus foederis

casus foederis [sk. kazus fėderis; lot.], aplinkybės, įpareigojančios valstybę pagal kar. sąjungos sutartį arba savitarpio pagalbos sutartį stoti į karą kariaujančio sąjungininko pusėje arba pradėti karą sąjungininkui ginti.

Bunkeris

bùnkeris [angl. bunker]: 1. talpykla; laivo Δ — patalpa kietojo kuro atsargai laikyti; 2. rezervuaras, dėžė, aruodas nepakuotoms birioms medžiagoms (grūdams, smėliui, cementui, anglims, rūdai) laikyti ir perpilti; 3. kar. atsparioji ugniavietė; 4. kar. atsparioji slėptuvė kariams apsisaugoti nuo priešo ugnies.

Bunčiukas

bunčiùkas [ukr. bunčiuk < turkų k. buncuk — arklio uodega]: 1. medinė lazda, užsibaigianti rutuliu arba smaigaliu, papuoštu ašutais ir 2 sidabriniais šepetėliais; vartotas turkų, totorių, kazokų kaip kar. valdžios ženklas; Ukrainoje ir Lenkijoje — atamano arba etmono valdžios ženklas; 2. kar. orkestrų mušamasis (purtomas) muz. instrumentas — ant koto pritvirtinta medinė svirtelė (skersinis) su varpeliais arba skardos plokštelėmis.

Brigadininkas

brigãdininkas [↗ brigada]: 1. kar. laipsnis; Prancūzijoje 1667—1788 — pėstininkų ir kavalerijos brigados vadas, vėliau kavalerijos puskarininkis; Rusijoje 1722—99 — laipsnis tarp pulkininko ir generolo; Vokietijoje iki 1874 — artilerijos brigados vadas; 2. ek. gamybinės brigados vadovas.

Bombardyras

bombardỹras [vok. Bombardier], carinės Rusijos artilerijos kar. laipsnis; atitiko pėstininkų grandinį.

Blokada

blokadà [angl. blockade]: 1. valstybės, jos dalies, pvz., miesto, arba valstybių grupės polit., kar., ek. izoliavimas, arba apsupimas, prievartinis susisiekimo su išoriniu pasauliu nutraukimas; 2. organo arba sistemos funkcijos nutrūkimas ar nutraukimas.

Batyras

batỹras [< tiurkų k.]: 1. sen. tiurkų ir mongolų titulas, teiktas už kar. nuopelnus; 2. kazachų, kirgizų, uzbekų, baškirų ir kt. tiurkų tautų karžygys.