Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Orda

òrda [< tiurkų k.]: 1. tiurkų ir mongolų tautų kar. adm. organizacija, chano vadovaujamas genčių junginys; 2. chanų būstinė (sostinė); 3*. netvarkinga, neorganizuota triukšminga minia.

Ordinas

òrdinas [lot. ordo (kilm. ordinis) — tvarka, eilė, grupė]: 1. uždara katalikų vienuolių organizacija, turinti tam tikrus įstatus, pvz., dominikonų Δ, jėzuitų Δ; 2. vid. amžiais — katalikų vienuolių riterių kar. organizacija, kuri grobė ir kolonizavo svetimas žemes, pvz., kryžiuočių Δ, kalavijuočių Δ; 3. kai kurių slaptų draugijų, pvz., masonų, pavadinimas; 4. tam tikras valstybinio apdovanojimo už ypatingus nuopelnus ženklas.

Operatyvinis

operatỹvin‖is, susijęs su kar. operacija, pvz., ~ė karyba.

Okupacija

okupãcija [lot. occupatio — užėmimas], laikinas kt. valstybės teritorijos užėmimas (ppr. kar. jėga) ir faktiškas jos valdymas.

Ofikleida

ofikleidà [pranc. ophicleide < gr. ophis — žaltys + kleis (kilm. kleidos) — raktas], varinis pučiamasis žemo registro muz. instrumentas; vartotas XIX a. kar. orkestruose.

Neutralitetas

neutralitètas [vok. Neutralität < lot. neutralis — niekatras]: 1. tarptautinis teisinis valstybės statusas, susijęs su jos politika nedalyvauti kt. valstybių. kare, o taikos metais — kar. sąjungose arba blokuose; 2*. nesikišimas į svetimus reikalus.

Neutralizacija

neutralizãcija [↗ neutralus], darymas(is) ko nors neutralaus: 1. tarptautinės sutarties nustatytas teritorijos arba jos dalies teis. režimas, draudžiantis joje statyti kar. įtvirtinimus, steigti užsienio kar. bazes; 2. tam tikros valstybės neutraliteto paskelbimas; 3. chem. tirpalo rūgštingumo mažinimas bazėmis arba šarmingumo mažinimas rūgštimis; 4. lingv. kalbinės opozicijos (dažn. fonologinės) išnykimas tam tikroje pozicijoje, pvz., rusų k. fonemų „o” ir „a” neskyrimas nekirčiuotuose skiemenyse: „нoгa” (tariama „нaгá” — koja ir „нaгá”— nuoga).

Muštras

mùštras [vok. Muster < mustern — apžiūrėti, patikrinti]: 1. karių mokymo ir auklėjimo metodas — prievartinis, mechaninis rikiuotės ir kt. kar. dalykų mokymas; 2*. auklėjimo metodas, paremtas griežta drausme, nesąmoningu mokymu, kalimu.

Militarizacija

militarizãcija [pranc. militarisation < lot. militaris — karinis]: 1. visuomenės gyvenimo, ūkio pajungimas grobikiškų karų rengimo tikslams; 2. sukarinimas, kar. organizacijos formų ir metodų pritaikymas įvairiems visuomeninio gyvenimo ir ūkio sritims; 3. kariuomenės ir ginkluotės gausinimas.

Mičmanas

mičmanas [angl. midshipman]: 1. TSRS karinio jūrų laivyno ir pasienio kariuomenės jūrų dalių liktinių karių — specialistų kar. laipsnis; TSRS karinio jūrų laivyno viršilų kar. laipsnis 1940—71; 2. Rusijos karinio jūrų laivyno pirmasis karininko laipsnis; 3. D. Britanijos karinio jūrų koledžo ir JAV karinės jūrų akademijos vyresniojo kurso kursanto kar. laipsnis.