|
-> menonitai, protestantų sekta; Δ skelbia nusižeminimą, nepripažįsta prievartos, bažn. hierarchijos, neina kar. tarnybos, valst. pareigų, jiems būdinga moralinis rigorizmas; atsirado XVI a. 3—4 dešimtmetyje Nyderlanduose kaip anabaptistų atskala, vadovaujama pastoriaus Meno Simonso (Menno Simons; 1496—1561); daugiausia yra JAV, Kanadoje, Olandijoje, VFR.
matlòtas [pranc. matelote < matelot — jūreivis]: 1. greito tempo jūreivių šokis, imituojantis laivo darbus; 2. porinis balinis šokis, sukurtas XX a. pr.; 3. patiekalas iš žuvies gabaliukų su raudonojo vyno padažu ir prieskoniais; 4. kar. gretimas (priekinis iš dešinės, kairės, užpakalio) laivas kovos rikiuotėje.
maskúotė [pranc. masquer — slėpti, pridengti]: 1. kariuomenės ir kar. objektų slėpimas nuo priešo, jo klaidinimas netikrais savo kariuomenės veiksmais ir ketinimais; 2*. apsimetimas, veidmainiavimas.
maskúoti [pranc. masquer]: 1. ką nors aprengti maskaradiniais drabužiais, slėpti po kauke; 2. kar. keisti, dangstyti technikos, ginklų, pozicijų išorę, kad būtų nepastebimos, neatpažįstamos; panaudoti maskuotę; 3*. slėpti tikruosius ketinimus ar veiksmus.
-> máršalas [pranc. maréchal]: 1. vid. amžių Prancūzijoje — karaliaus pareigūnas, prižiūrėjęs arklius; karaliaus asmens ir raitosios sargybos tvarkytojas; XIII—XV a. Prancūzijoje — karaliaus kariuomenės dalies vadas; 2. kai kurių valstybių kariuomenių aukščiausias kar. laipsnis; 3. Lenkijos Seimo (nuo 1919) ir Senato (1919—39) pirmininkas.
marinizmas1 [lot. marinus — jūrinis], imperialistinės valstybės siekimas viešpatauti jūroje: ginkluotės savo jūrose didinimas, jūrų kar. bazių steigimas.
marabùtas [pranc. marabout < arab. murabit], vid. amžiais — musulmonų kar. rel. brolijos, gyvenusios įtvirtintuose vienuolynuose, narys; musulmonų šventasis Š. Afrikoje; pamaldus žmogus, atsiskyrėlis.
liunètas [pranc. lunette]: 1. skliauto (dažn. cilindrinio) išėma, statmena pačiam skliautui; 2. kar. psn. iš užnugario atviras lauko įtvirtinimas; 3. metalo pjovimo staklių įtaisas ilgoms, nestandžioms besisukančioms detalėms palaikyti, kad jos, įrankio arba išcentrinės jėgos veikiamos, neišlinktų ir dėl to nesumažėtų apdirbimo tikslumas,
leibgvárdija [vok. Leibgarde < Leib — kūnas + Garde — apsauga], kai kurių monarchijų asmeninė monarcho apsaugos kariuomenė ir rinktinės kar. dalys.
-> kvartirjèrai [vok. Quartierherren], kariai, kariuomenės žygio metu siunčiami į priekį parinkti vietą postoviui, paskirstyti vietas ir butus štabams bei kar. daliniams.
|
|
Naujausi komentarai