Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kšatrijai

kšãtrijai [skr. kšatrija < kšatra — valdžia], sen. Indijoje — vienas iš 4 svarbiausių varnų (luomų); kar. aristokratija.

Kubrikas

kùbrikas [ol. koebrug]: 1. jūreivių gyv. patalpa laive; 2. vienas kar. burlaivio denių.

Kreisuoti

kreisúoti [ol. kruisen], plaukioti tam tikro maršruto reisais (civiliniu laivu) arba žvalgybos, apsaugos, puolimo tikslais (kar. laivais).

Kordegardija

kordegárdija [pranc. corps de garde], pastatas, priklausantis rūmų ansambliui, ppr. stovintis prie svarbiausių vartų — kar. sargybos būstinė; patalpa suimtiesiems laikyti.

Konvojus

konvòjus [ol. konvooi]: 1. kar. dalinys, komanda transportui, belaisviams, suimtiesiems saugoti ir lydėti; 2. karo ir transporto laivų vilkstinė ir ją saugantys karo laivai jūrų kelyje; 3. aukšto rango viršininko palyda, eskortas.

Konskripcija

konskripcija [lot. conscriptio — surašymas], kariuomenės komplektavimo sistema kar. prievolės pagrindu, leidžianti pavaduoti šaukiamąjį arba išsipirkti nuo šaukimo; XIX a. Δ pakeista visuotine kar. prievole.

Konetablis

konetãblis [pranc. connétable < lot. comes stabuli — arklidės viršininkas], monarchinės Prancūzijos pareigūnas: karaliaus arklidės, vėliau karaliaus riterių viršininkas; nuo XIV a. pab. iki 1627 — vyriausiasis kariuomenės ir kar. tribunolo vadas.

Komtūras

komturas [vok. Komtur < lot. commendator — rekomenduotojas], V. Europoje vid. amžiais — vienas aukščiausių katalikų vienuolių kar. ordinų pareigūnų laipsnių; Δ valdė pilį ir jai priklausančią sritį — komtūriją.

Komtūrija

komturija [vok. Komturei], vid. amžiais katalikų vienuolių kar. ordinų žemėse komtūro valdoma sritis.

Komendantas

komendántas [pranc. commandant — vadas, viršininkas]: 1. tvirtovės arba įtvirtinto rajono kariuomenės viršininkas; 2. ginkluotųjų pajėgų pareigūnas (karininkas), atsakingas už kar. drausmę ir kar. tarnybos vykdymą įguloje (kar. stovykloje); 3. pareigūnas, prižiūrintis kariuomenės, kar. krovinių transportavimą glžk. stotyje, uoste, prieplaukoje ir jų teritorijoje atliekantis įgulos komendanto pareigas; 4. įstaigai priklausančio arba jos užimamo namo valdytojas, tvarkytojas.

Puslapis 6 iš 11« Pirmas...234567891011