Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Flankuoti

flankúoti [pranc. flanquer], kar. smogti į priešo sparną arba sparnus, kad būtų galima prasiveržti į svarbiausių priešo jėgų užnugarį.

Feldmaršalas

feldmáršalas [vok. Feldmarschall], XVI—XVII a. Vokietijos ir Anglijos kavalerijos vado titulas, vartotas per karą; kai kurių valstybių kariuomenių aukščiausias kar. laipsnis.

Feldceichmeisteris

feldceichméisteris [vok. Feldzeugmeister]: 1. XVIII—XIX a. kai kurių kariuomenių vyriausiasis artilerijos viršininkas; 2. Austrijos, vėliau Austrijos-Vengrijos kariuomenės generolo laipsnis; Vokietijos ir Rusijos kariuomenėje (iki I pasaulinio karo) — kar. pareigūnas, tvarkantis kariuomenės tiekimą ir apginklavimą.

Evakuacija

evakuãcija [lot. evacuatio — ištuštinimas]: 1. gyventojų, įmonių, įstaigų išgabenimas iš vietovės, kuriai gresia priešo užpuolimas arba gaivalinė nelaimė; 2. kariuomenės išvedimas iš jos užimamos teritorijos; 3. sužeistųjų, kar. turto išgabenimas iš karo veiksmų vietos.

Ekipažas

ekipãžas [pranc. équipage — kinkinys]: 1. lengvas keleivinis vežimas arba automobilis; 2. laivo, lėktuvo, erdvėlaivio, tanko įgula; 3. TSRS karinio jūrų laivyno pakrantės kar. dalis, kuri rūpinasi laivyno įgulų papildymu.

Diversija

divèrsija [lot. diversio — nukreipimas, atitraukimas]: 1. kar. operacija, kuria siekiama atitraukti priešo dėmesį ir pajėgas iš vieno fronto baro į kitą; 2. grupių arba pavienių asmenų veiksmai priešo užnugaryje, kuriais siekiama išvesti iš rikiuotės kar., pram. objektus, sutrikdyti kariuomenės valdymą, sugadinti komunikacijas, sunaikinti gyvąją jėgą ir karo techniką; 3. priešiškų užsienio ar vidaus elementų ardomieji veiksmai, kuriais siekiama susilpninti valstybės ek., kar. galią, sukelti visuomenės neramumus (įmonių, įrenginių naikinimas, epidemijų sukėlimas, gandų ir šmeižiamos informacijos skleidimas).

Distancija

distáncija [lot. distantia], atstumas, nuotolis, tarpas: 1. nuotolis tarp vienas paskui kitą išsirikiavusių karių, karo technikos ir transporto vienetų, kar. dalinių arba dalių (laivų); 2. geležinkelio, automobilių kelio, vandens kelio adm. ir techn. suskirstymo ruožas; 3. oficialus, pagarbus elgesys su kt. žmonėmis, nesileidžiant į familiarius santykius; 4. laiko skirtumas tarp ne to paties meto reiškinių.

Dislokacija

dislokãcija [↗ dis… + ↗ lokacija], iš(si)dėstymas; išsidėstymo, struktūrinių dalių vietos pakitimas: 1. kariuomenės, jos rūšių, kar. įstaigų iš(si)dėstymas šalies teritorijoje, fronte; 2. Žemės plutos sluoksnių pirmykščio slūgsojimo deformacija; 3. kristalo struktūros sutrikimas; kristalo linijinis defektas; 4. med. organo ar kūno dalies pasislinkimas iš vietos, pvz., smegenų Δ, lūžusių kaulų Δ.

Dezertyras

dezertỹras [pranc. déserteur — bėglys, išdavikas]: 1. asmuo, savavališkai pasitraukęs iš kar. dalinio arba vengiantis atlikti kar. prievolę; 2. asmuo, vengiantis atlikti pilietinę ar visuomeninę pareigą.

Demaskuoti

demaskúoti [pranc. démasquer]: 1. kar. nuimti maskuotę, pvz., Δ kar. objektą; 2. parodyti kieno nors tikrąjį veidą, išaiškinti piktnaudžiavimus, priešiškus veiksmus, planus.

Puslapis 9 iš 11« Pirmas...234567891011