Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pulpa

pùlpa [lot. minkštimas]: 1. purus jungiamasis audinys, užpildantis danties ertmę; 2. blužnies minkštimas; 3. ksb. skystis su jame suspenduotomis smulkiomis kietomis miner. žaliavos, grunto dalelėmis; 4. sulfituoti vaisiai ir uogos.

Pulsatorius

pulsãtorius [lot. pulsator — stūmikas]: 1. prietaisas arba įrenginys, tolygiai stumdantis kokią nors detalę arba skleidžiantis tolygius impulsus; 2. ksb. naudingųjų iškasenų sodrinimo (rūšiavimo) mašina su nejudamu sietu.

Perforatorius

perforãtorius [lot. perforator — pradūrėjas]: 1. įtaisas skylutėms, skylučių sistemai pramušti popieriuje, kino juostoje ir pan.; 2. ksb. špurų gręžimo mašina; 3. med. įrankis vaisiaus galvutei perforuoti.

Perforacija

perforãcija [lot. perforatio — pragręžimas], skylių, angų pradūrimas, pramušimas, atsivėrimas: 1. skylučių pramušimas spec. įtaisais — perforatoriais — popieriuje, fot. filme, kino juostoje; pačios pramuštos skylutės, jų sistema, pvz., informacijos įrašymo juostose, kortose; 2. ksb. skylių pramušimas gręžinio apsauginiuose vamzdžiuose, kad į gręžinį daugiau pritekėtų vandens, naftos arba dujų; 3. med. prakiurimas, pvz., skrandžio opos Δ, pradūrimas, pvz., gimdos sienos Δ.

Parašiutas

parašiùtas [pranc. parachute < parer — nukreipti + chute — kritimas]: 1. įtaisas (jų sistema) iš audeklinio kupolo, lynų, ištraukiamojo mechanizmo žmogaus, daikto kritimui, nusileidusiam lėktuvui stabdyti; 2. ksb. mechanizmas, sulaikantis keliamojo narvo kritimą, nutrūkus lynui.

Panelis

panèlis [vok. Paneel]: 1. plokščias surenkamas elementas, plokštė; 2. sienos apatinė dalis, apkalta medinėmis lystelėmis, nudažyta ar kitaip apdailinta; 3. ksb. šachtos lauko dalis, esanti vienoje pagrindinio transportinio štreko pusėje ir aptarnaujama atskiro transportinio kasinio; 4. pulto skydas, kuriame sumontuoti kontrolės ir valdymo prietaisai.

Krosingas

kròsingas [angl. crossing — susikirtimas; perkirtimas]: 1. ksb. požeminių kasinių ventiliacijos įrenginys (kasinys arba vamzdis) susikertantiems oro srautams, pvz., šviežio ir naudoto oro, atskirti, nekeičiant jų krypties; 2. sprt. draudžiamas veiksmas — staigus varžovo kelio perkirtimas, tik ką jį aplenkus.

Konduktorius

kondùktorius [lot. conductor — palydovas]: 1. transporto darbuotojas, lydintis traukinius, tramvajus, autobusus; 2. elektrotechnikoje — metalinės elektrostatinės mašinos rutulinis elementas, ant kurio susikaupia el. krūviai; 3. mašinų gamyboje — gręžimo staklių įtaisas, padedantis išlaikyti reikiamą atstumą tarp detalės skylių; 4. ksb. pirmoji eilė vamzdžių, nuleidžiamų į tam tikrą gręžinio gylį; nukreipia gręžinį reikiama linkme ir izoliuoja vandenį viršutiniuose gręžiamų uolienų sluoksniuose.

Koncentratas

koncentrãtas [↗ koncentracija]: 1. ksb. naudingosios iškasenos sodrinimo produktas, kuriame vertingojo komponento yra daugiau negu iškasenoje; 2. sausi (briketų arba miltelių pavidalo) specialiai apdoroti maisto produktai arba produktų mišinys, iš kurio greitai pagaminamas valgis; 3. maistingas pašaras, pvz., grūdai, sėlenos, išspaudos.

Koncentracija

koncentrãcija [angl. concentration < lot. com — su, kartu + centrum — centras]: 1. sukaupimas, sutelkimas, sutirštinimas; 2. chem. fiz. chem. sistemos (mišinio, tirpalo, lydalo) vieno komponento kiekio ir sistemos tūrio arba komponento masės ir sistemos tūrio santykis; 3. fiz. sistemos dalelių skaičiaus ir tūrio santykis; 4. ksb. naudingosios iškasenos vertingo komponento sukaupimas (sodrinimas), kad techniškai būtų įmanoma ir ekonomiškai apsimokėtų naudingąją iškaseną toliau apdirbti; 5. fiziol. jaudinimo arba slopinimo, anksčiau paplitusio (iradiacija) galvos smegenų žievėje, susitelkimas pradinio atsiradimo vietoje.

Puslapis 2 iš 41234