Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Charakteris

charãkteris [gr. charaktēr — bruožas, ypatybė]: 1. būdas — santykiškai pastovios žmogaus elgesio, jo santykių su kt. žmonėmis savybės, požiūris į patį save, savo veiklą; 2. lit. kūrinio veikėjas, turintis ryškių individualių bruožų.

Centonas

centònas [lot. cento (kilm. centonis) — marška, susiūta iš skiaučių], lit. žaidimas — kūrinys, sudarytas iš 1 ar kelių žinomų autorių skirtingų kūrinių eilučių (ppr. komiškai sugretintų).

Burleska

burleskà [pranc. burlesque < it. burlesco — juokaujamas, pokštų]: 1. pabrėžtinai komiškas vaizdavimo būdas (literatūroje, teatre); 2. lit. žanras — komiškas kūrinys, kurio tema ir stilius kontrastuoja: rimta, kilni tema interpretuojama „žemuoju”, dažnai vulgariu, stiliumi, triviali tema — pakiliu stiliumi; Δ apima parodiją, travesti, karikatūrą; 3. virtuozinė komiška muz. pjesė; 4. nedidelė komiška opera; atsirado Italijoje, buvo paplitusi Prancūzijoje, Anglijoje.

Burimė

burime [pranc. bouts rimés — rimuoti galai], lit. žaidimas — eilėraštis, kurio rimai autoriui (ppr. keliems autoriams iš karto) iš anksto pateikiami kaip kūrybinės užduoties sąlyga.

Biblioteka

bibliotekà [gr. bibliothēkē< ↗ biblio…+ thēkē— saugykla]: 1. knygų, rankraščių rinkinys; 2. patalpa, kurioje laikomos knygos; 3. įstaiga, komplektuojanti, tirianti, propaguojanti ir teikianti skaitytojams knygas bei kitus lit. dokumentus; 4. knygų serija, skirta tam tikrai skaitytojų grupei, pvz., mokinio Δ, arba tam tikro lit. žanro mėgėjams, pvz., nuotykinės literatūros Δ.

Barbarizmas

barbarizmas [gr. barbarismos — negraikiškas posakis], svetimybė, lit. kalbos normoms prieštaraujantis žodis, žodžio forma arba sintaksinė konstrukcija, paimta iš kt. kalbos.

Apokrifas

apòkrifas [gr. apokryphos — paslėptas]: 1. judėjų ir ankstyvųjų krikščionių lit. veikalas, nesutampantis su oficialiu rel. mokymu ir dėl to neįtrauktas į kanonines Biblijos knygas; 2. abejotinos autorystės arba abejotino autentiškumo veikalas.

Antiutopija

antiutòpija [↗ anti… + ↗ utopija], lit. žanras, utopijos parodija—kūrinys, satyriškai, kritiškai vaizduojantis gyvenamo meto neigiamas visuomenės raidos tendencijas, parodantis pavojingus blogybių plėtotės padarinius arba išjuokiantis nepagrįstas, utopines geresnės ateities svajones.

Anonimas

anonimas [gr. anōnymos — bevardis]: 1. nežinomas arba nuslėpęs savo pavardę lit. kūrinio arba laiško autorius; 2. lit. kūrinys arba laiškas, kurio autorius nežinomas.

Anglistas

anglistas, anglų k. ir lit. specialistas.

Puslapis 8 iš 9123456789