Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Iracionalus

iracionalùs [lot. irrationalis — neprotingas]: 1. mat. nebendramatis; Δ skaičius — realusis skaičius, kurio negalima išreikšti 2 sveikųjų skaičių santykiu, pvz., √2, lg 5; 2. protu nesuvokiamas, neišreiškiamas log. sąvokomis ir sprendimais.

Involiucija

involiùcija [lot. involutio — išlinkis, užraitas]: 1. atgalinis vystymasis — organo sumažėjimas, supaprastėjimas, redukcija (netekus funkcijos), organizmo individualaus vystymosi metu, pvz., gimdos Δ pogimdyminiu laikotarpiu; 2. mikroorganizmų išsigimimas dėl nepalankių aplinkos veiksnių; 3. mat. plokštumos (erdvės) aibės atvaizdis, kurį pakartojus, gaunamas tapatus atvaizdis, pvz., ašinė simetrija.

Invariantas

invariántas [lot. invarians (kilm. invariantis) — nesikeičiantis]: 1. mat. skaičius, skaičių sistema arba funkcijos savybė, susiję su kuriuo nors objektu, nekintantys po kurių nors jų atvaizdžių ar koordinačių sistemos pakeitimo; 2. lingv. tipiškas, idealus reprezentantas iš konkrečių tiriamųjų reiškinių.

Inversija

invèrsija [lot. inversio — apvertimas, perstatymas], apgręžimas, apvertimas, atvirkštinė tvarka: 1. stilistinė figūra — įprastinės žodžių tvarkos pakeitimas sakinyje, pvz.: „Avelės tavo juodosios /Baltoj lankelėj miega”. — S. Nėris; 2. chem. reakcija, per kurią pakinta optiškai aktyvių junginių poliarizacijos plokštumos sukimo kryptis; 3. biol. chromosomos struktūros pakitimas, atsiradęs dėl to, kad vienas kuris nors jos segmentų pasisuko 180°; 4. algebroje — netvarka — dviejų kėlinio (kėliniai — elementų grupės, kurios skiriasi tik elementų eile) elementų tarpusavio padėtis, nesutampanti su tų elementų normalia tvarka; 5. mat. abipus vienareikšmis plokštumos (erdvės) atvaizdis joje pačioje turimo apskritimo O(r) (sferos) atžvilgiu, kai kiekvieną plokštumos (erdvės) tašką P atitinka taškas P1, esantis ant spindulio OP, ir yra patenkinta sąlyga OP•OP = r2; 6. fiz. apgrąža; erdvės Δ — įvykių erdvinių stačiakampių koordinačių pakeitimas priešingo ženklo koordinatėmis; 7. med. iškrypimas, pvz., seksualinė Δ (homoseksualizmas); 8. pozityvinio fot. atvaizdo gavimas, aplenkiant negatyvinį; 9. unarinė log. operaciją, kurios rezultato reikšmė yra priešinga operando reikšmei; 10. polifoninėje muzikoje — vienas femos plėtojimo būdų; motyvas ar tema kartojami, keičiant intervalų kryptį.

Inversorius

invèrsorius [↗ inversija]: 1. mechanizmas, keičiantis apskritiminį judesį į tiesiaeigį; 2. mat. prietaisas, leidžiantis su šarnyriniu mechanizmu daryti ↗ inversiją (5).

Intuicionistinis

intuicionistin‖is, susijęs su intuicionizmu; ~ė logika — aksiomiškai sudaryta ir mat. intuicionizmo principais pagrįsta log. sistema.

Intuicionizmas

intuicionizmas, matematinis intuicionizmas — mat. pagrindų kryptis, įrodymo įtikinamumo kriterijumi laikanti intuityvų jo aiškumą.

Interpoliuoti

interpoliúoti [↗ interpoliacija]: 1. įterpti į tekstą žodžius, sakinius (papildyti, paaiškinti, falsifikuoti); 2. mat. apytiksliai nustatyti funkcijos tarpines reikšmes.

Intervalas

intervãl‖as [lot. intervallum], tarpas, atstumas tarp gretimų objektų; laiko tarpas, pertrauka: 1. dviejų muz. garsų aukščio santykis; ~ai būna harmoniniai (garsai skamba kartu) ir melodiniai (garsai skamba vienas po kito); 2. mat. visų realiųjų skaičių (taškų), esančių tarp 2 skaičių a ir b (taškų), visuma.

Interpoliacija

interpoliãcija [lot. interpolatio — perdirbimas, panaujinimas]: 1. vėlesnis įterpimas (dažn. perrašant rankraštį) į tekstą žodžių, sakinių, frazių, kurių nebuvo pradiniame teksto variante; 2. mat. funkcijos tarpinių reikšmių apytikslis nustatymas, remiantis žinomomis jos reikšmėmis.

Puslapis 10 iš 18« Pirmas...6789101112131415...Paskutinis »