Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Integruoti

integrúoti [lot. integrare — atstatyti]: 1. dalis, elementus jungti į visumą; 2. mat. skaičiuoti funkcijos integralą.

Integralas

integrãlas [lot. integer — visas, pilnas], mat. dydis, gaunamas kaip diferencijavimui atvirkščio veiksmo rezultatas.

Integralinis

integrãlinis [< lot.]: 1. neišskiriamai susijęs, vientisas; 2. mat. susijęs su integralu, tiriantis integralų savybes, jų skaičiavimo būdus ir taikymą.

Injekcija

injèkcija [lot. injectio — įmetimas, įšvirkštimas, įleidimas]: 1. vaistų tirpalo ar emulsijos nedidelio kiekio įšvirkštimas į odą, po oda, į raumenis, veną arba kūno ertmes; 2. fiz. nepusiausvirųjų krūvininkų skverbimasis per elektroninę skylinę sandūrą (elektronų — į skylinio laidumo sritį, skylių — į elektroninio laidumo sritį) arba užtvarinę metalo ir puslaidininkio sandūrą; 3. mat. abipus vienareikšmis vienos aibės atvaizdavimas kitoje aibėje arba jos poaibyje.

Indukcija

indùkcija [lot. inductio — paskatinimas, įvedimas]: 1. log. samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių; 2. mat. įrodymo ir apibrėžimo metodas, pagrįstas perėjimu nuo išvados, teisingos sveikojo skaičiaus n atveju, prie išvados, teisingos skaičiaus atveju; 3. fizikinio reiškinio sužadinimas išorinėmis magnetinėmis elektromagnetinėmis jėgomis; 4. fiziol. jaudinimo ir slopinimo sąveika nerviniame centre: atsiradęs jaudinimas sukelia slopinimą (neigiamoji Δ), atsiradęs slopinimas — jaudinimą (teigiamoji Δ).

Indeksas

iñdeksas [lot. index — rodyklė, sąrašas]: 1. abėcėlinė vardų, pavadinimų rodyklė, sąrašas; 2. sutartinis ženklas ar jų grupė klasifikacijos skyriams, šiaip objektams žymėti; 3. ek. santykinis dydis, kiekybiškai apibūdinantis socialinio ekonominio reiškinio kitimą laiko ar erdvės atžvilgiu; 4. mat. skaitinis arba raidinis rodiklis, rašomas apačioje arba viršuje prie raidės, įeinančios į mat reiškinį; 5. skaičiavimo technikoje — kodas, pridedamas prie programos komandos, ppr. prie jos adresinės dalies, ir leidžiantis ją automatiškai keisti (modifikuoti).

Identifikacija

identifikãcija [lot. identifico — sutapatinu]: 1. tapatumo, atitikimo nustatymas; atpažinimas; 2. automatikoje — valdymo objekto mat. modelio sudarymas pagal įėjimo ir išėjimo signalus.

Idealas

ideãlas [pranc. idéal < gr. idea — sąvoka, vaizdinys]: 1. tobulybė, pavyzdys, aukščiausias tikslas; 2. žmogaus veiklos tikslo vaizdas, kuriame nėra tikrovės prieštaravimų; 3. mat. toks žiedo (netuščios aibės su apibrėžta sudėtimi ir sandauga, turinčiomis tam tikras savybes) požiedis, kad bet kurio jo elemento sandauga su žiedo elementu priklauso tam požiedžiui.

Homotopija

homotòpija [↗ homo… + gr. topos — vieta], mat. topologinės erdvės tolydi vienparametrė atvaizdžių šeima kitoje topologinėje erdvėje.

Homotetija

homotètij‖a [↗ homo… + gr. thetos — išsidėstęs], mat. atvaizdis, pasižymintis tuo, kad plokštumos ar erdvės taškus ir jų vaizdus jungiančios tiesės kertasi 1 taške, vadinamajame ~os centre.

Puslapis 11 iš 18« Pirmas...78910111213141516...Paskutinis »