|
-> homològij‖a [gr. homologia — atitikimas]: 1. mat. toks projektyvinės plokštumos abipusis vienareikšmis atvaizdis į tą pačią plokštumą, kad tieses atitinka tiesės, o lieka nekintami tik 1 taškas (~os centras) ir 1 tiesė ( ~os ašis); 2. topologijoje — uždaros paviršiaus kreivės savybė riboti kurią nors to paviršiaus dalį; 3. biol. organų, turinčių bendrą sandaros planą, išsivystančių iš panašių užuomazgų, bet atliekančių skirtingas funkcijas, panašumas.
hodogrãfas [gr. hodos — kelias +↗ …grafas]: 1. mat. kreivė, kuri yra kintamo vektoriaus, išeinančio iš 1 bet kurio taško ir turinčio įvairiais laiko momentais skirtingas reikšmes, galinių taškų aibė; 2. seismologijoje — kreivė, rodanti seisminės bangos kitimą per tam tikrą laiką ir kitimo greitį.
hiperkomplèksinis [↗ hiper… + ↗ kompleksinis], mat. Δ skaičius — skaičius, kuris yra daugiau kaip 2 vienetų tiesinė kombinacija.
hipèrbolė [gr. hyperbolē — permetimas, padidinimas]: 1. perkeltinės reikšmės pasakymas — nepaprastas vaizduojamo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, pvz., „prakaitas upeliais srūva”; 2. mat. plokščia kreivė iš 2 be galo nutįsusių šakų, kurios kiekvieno taško atstumų nuo 2 pastovių taškų skirtumo absoliutinis didumas yra pastovus; vienas kūgio pjūvių, gaunamas, kertant sukimosi kūginį paviršių plokštuma, lygiagrečia su dviem jo sudaromosiomis.
-> hesiãnas [pagal vok. matematiko O. Hesės (Hesse) pavardę], mat. tam tikru būdu sudaryta funkcijos kvadratinė forma.
harmònika [gr. harmonikos — darnus]: 1. mat. sinuso (arba kosinuso) pavidalo periodinė funkcija; 2. fiz. sudėtingo neperiodinio virpesio dedamoji, kurios dažnis yra pagr. dažnio kartotinis.
harmònin‖is: 1. susijęs su harmonija; 2. mat. susijęs su harmonika, pvz., ~ė analizė (sudėtingų periodinių funkcijų skaidymas į paprasčiausias periodines funkcijas), ~ė eilutė (atvirkštinių natūrinių skaičių eilutė 1 + + + …), n skaičių Δ vidurkis (n ir šių skaičių atvirkštinių skaičių sumos santykis).
grãfikas: 1. dailininkas, ↗ grafikos (1) kūrėjas; 2. brėžinys, vaizduojantis įv. reiškinių ir su jais susijusių veiksnių tarpusavio ryšius; 3. mat. funkcijos Δ — kreivė, vaizduojanti funkcinį ryšį; 4. produkcijos gamybos partijomis kalendorinis planas; 5. transporto priemonių (automobilių, traukinių) judėjimo pavaizdavimo būdas; tvarkaraštis.
grãfinis, ~iškas: 1. pavaizduotas brėžiniu, piešiniu, grafiku; 2. mat. Δ skaičiavimas — uždavinių sprendimas, braižant ↗ grafikus (2); brėžinių sis tema, pakartojanti arba su žinoma paklaida pakeičianti analizines operacijas.
-> gradieñtas [lot. gradiens (kilm. gradientis) — žingsniuojantis, einantis], mat. vektorius, kurio skaitinė reikšmė ir kryptis apibūdina didžiausią skaliarinio dydžio kitimo greitį.
|
|
Naujausi komentarai