Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Homologija

homològij‖a [gr. homologia — atitikimas]: 1. mat. toks projektyvinės plokštumos abipusis vienareikšmis atvaizdis į tą pačią plokštumą, kad tieses atitinka tiesės, o lieka nekintami tik 1 taškas (~os centras) ir 1 tiesė ( ~os ašis); 2. topologijoje — uždaros paviršiaus kreivės savybė riboti kurią nors to paviršiaus dalį; 3. biol. organų, turinčių bendrą sandaros planą, išsivystančių iš panašių užuomazgų, bet atliekančių skirtingas funkcijas, panašumas.

Hodografas

hodogrãfas [gr. hodos — kelias +↗ …grafas]: 1. mat. kreivė, kuri yra kintamo vektoriaus, išeinančio iš 1 bet kurio taško ir turinčio įvairiais laiko momentais skirtingas reikšmes, galinių taškų aibė; 2. seismologijoje — kreivė, rodanti seisminės bangos kitimą per tam tikrą laiką ir kitimo greitį.

Hiperkompleksinis

hiperkomplèksinis [↗ hiper… + ↗ kompleksinis], mat. Δ skaičius — skaičius, kuris yra daugiau kaip 2 vienetų tiesinė kombinacija.

Hiperbolė

hipèrbolė [gr. hyperbolē — permetimas, padidinimas]: 1. perkeltinės reikšmės pasakymas — nepaprastas vaizduojamo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, pvz., „prakaitas upeliais srūva”; 2. mat. plokščia kreivė iš 2 be galo nutįsusių šakų, kurios kiekvieno taško atstumų nuo 2 pastovių taškų skirtumo absoliutinis didumas yra pastovus; vienas kūgio pjūvių, gaunamas, kertant sukimosi kūginį paviršių plokštuma, lygiagrečia su dviem jo sudaromosiomis.

Hesianas

hesiãnas [pagal vok. matematiko O. Hesės (Hesse) pavardę], mat. tam tikru būdu sudaryta funkcijos kvadratinė forma.

Harmonika

harmònika [gr. harmonikos — darnus]: 1. mat. sinuso (arba kosinuso) pavidalo periodinė funkcija; 2. fiz. sudėtingo neperiodinio virpesio dedamoji, kurios dažnis yra pagr. dažnio kartotinis.

Harmoninis

harmònin‖is: 1. susijęs su harmonija; 2. mat. susijęs su harmonika, pvz., ~ė analizė (sudėtingų periodinių funkcijų skaidymas į paprasčiausias periodines funkcijas), ~ė eilutė (atvirkštinių natūrinių skaičių eilutė 1 + + + …), n skaičių Δ vidurkis (n ir šių skaičių atvirkštinių skaičių sumos santykis).

Grafikas

grãfikas: 1. dailininkas, ↗ grafikos (1) kūrėjas; 2. brėžinys, vaizduojantis įv. reiškinių ir su jais susijusių veiksnių tarpusavio ryšius; 3. mat. funkcijos Δ — kreivė, vaizduojanti funkcinį ryšį; 4. produkcijos gamybos partijomis kalendorinis planas; 5. transporto priemonių (automobilių, traukinių) judėjimo pavaizdavimo būdas; tvarkaraštis.

Grafinis

grãfinis, ~iškas: 1. pavaizduotas brėžiniu, piešiniu, grafiku; 2. mat. Δ skaičiavimas — uždavinių sprendimas, braižant ↗ grafikus (2); brėžinių sis tema, pakartojanti arba su žinoma paklaida pakeičianti analizines operacijas.

Gradientas

gradieñtas [lot. gradiens (kilm. gradientis) — žingsniuojantis, einantis], mat. vektorius, kurio skaitinė reikšmė ir kryptis apibūdina didžiausią skaliarinio dydžio kitimo greitį.

Puslapis 12 iš 18« Pirmas...891011121314151617...Paskutinis »