Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Transformacija

transformãcija [lot. transformatio], pavertimas, pavirtimas, keitimas, per(si)tvarkymas, per(si)formavimas: 1. kintamosios el. srovės įtampos sumažinimas arba padidinimas transformatoriumi; 2. mat. abipus vienareikšmis aibės atvaizdis į tą pačią arba kt. aibę; 3. biol. gen. informacijos patekimas į ląstelę su svetima dezoksiribonukleino rūgštimi; 4. lingv. morfemų, žodžių arba žodžių klasių junginių keitimas, kuriuo iš vienos konstrukcijos galima gauti kt. konstrukcijas, pvz., aktyvo pakeitimas pasyvu („statybininkai statė namą“ ir „namas buvo pastatytas statybininkų“); 5. aktoriaus pasivertimas, persikūnijimas; viena vaidmens kūrimo priemonių; 6. cirko arba teatro numeris pagrįstas greitu artisto išvaizdos (peruko, grimo, kostiumo, balso) pakeitimu.

Transcendentus

transcendent‖ùs [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — išeinantis už ribų], mat. nealgebrinis, nesusijęs su jokia algebrine lygtimi; pvz., Δ skaičius — skaičius, nesantis algebrinės lygties su sveikaisiais koeficientais šaknis, ~i funkcija — analizinė funkcija, netenkinanti jokios algebrinės lygties.

Transcendentinis

transcendeñtinis [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — peržengiantis]: 1. filos. esantis anapus kokios nors sferos, anapus pasaulio; neprieinamas patyrimui; I. Kanto filosofijoje — esantis už sąmonės ir pažinimo ribų („daiktas pats savaime”); 2. mat. ↗ transcendentus.

Tenzorius

teñzorius [tensus], mat. ypatingos rūšies dydis (pvz., metrinis Δ, deformacijos Δ, inercijos momentų Δ), kuris koordinačių sistemoje reiškiamas skaičių rinkiniu ir kinta pagal tam tikrą dėsnį, keičiant vieną koordinačių sistemą kita; vektoriaus apibendrinimas.

Tangentinis

tangeñtinis [lot. tangens (kilm. tangentis) — liečiantis], mat. nukreiptas kreivės liestine bet kuriame jos taške.

Surjekcija

surjèkcija [angl. surjection], mat. aibės vienareikšmis atvaizdis kt. aibėje.

Stochastinis

stochãstinis [< gr. stochasis — nuspėjimas], mat. atsitiktinis, tikimybinis, pvz., Δ procesas (procesas, kurio kitimas priklauso nuo atsitiktinumo).

Spinorius

spinorius [angl. spin – sukimas, sukinys], mat. dydis, kuris vieną koordinačių sistemą keičiant kita, pakinta pagal tam tikrą dėsnį.

Simpleksas

sipleksas [lot. simplex – paprastas]: 1. dvipusio el. ryšio sistema: signalai tuo pačiu metu arba tik priimami, arba tik perduodami; 2. mat. paprasčiausias tam tikro matavimų skaičiaus iškilasis briaunainis, pvz., trimatėje erdvėje – tetraedras.

Segmetas

segmeñt‖as [lot. segmentum — atkarpa] : 1. teksto (šnekos) atkarpa tarp 2 pauzių; ~ai ppr. siejami su kalbos vienetais ir gali būti nevienodo ilgio, pvz., fonologinėje segmentacijoje Δ savo ilgiu atitinka fonemą, morfologinėje — morfemą, sintaksinėje — žodį; 2. vienas iš daugelio panašių dalių (narelių), iš kurių susideda kai kurių gyvūnų, pvz.. žieduotųjų kirmėlių, kūnas arba kai kurie organai, pvz., stuburas; 3. mat. uždaras intervalas — intervalas, kuriam priklauso galinės reikšmės.

Puslapis 2 iš 1812345678910...Paskutinis »