Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Parabolė

parãbol‖ė [gr. parabolē]: 1. mat. plokščia kreivė, kurios kiekvieno taško atstumai nuo pastovios tiesės (direktrisės) ir pastovaus taško (židinio) yra lygūs; vienas kūgio pjūvių, gaunamas, kertant statų apskritą kūgį plokštuma, lygiagrečia vienai jo sudaromajai; 2. lit. vaizdavimo būdas ir lit. žanras — pamokomosios etinės idėjos reiškimas palyginimu, alegorija ir šiuo vaizdavimo būdu pagrįstas nedidelis didaktinis pasakojimas arba dramos kūrinys; ~ėmis daugiausia vadinami sen. Rytų literatūrų kūriniai.

Ordinalinis

ordinãlinis [lot. ordinalis — eilinis], mat. kelintinis, pvz., Δ skaičius.

Operatorius

operãtorius [lot. operator — veikėjas]: 1. chirurgas, darantis operaciją; 2. filmuotojas, vienas kino arba televizijos filmo kūrėjų; 3. specialistas, techn. priemonėmis valdantis sudėtingą įrenginį, jų sistemą, gamybos ar kt. procesą; 4. mat. atvaizdis — taisyklė, kuri kiekvienam vienos aibės elementui priskiria vieną kitos aibės arba tos pačios aibės elementą; 5. algoritminės kalbos simbolis, rodantis veiksmą, kurį skaičiavimo mašina turi atlikti su operandais.

Nomografija

nomogrãfija [nomos + ↗ …grafija], nomogramų sudarymo ir naudojimo mat. teorija.

Natūralus

natūral‖ùs [lot. naturalis]: 1. gamtinis, prigimtinis, nedirbtinis; 2. atitinkantis tikrovę; 3. mat. paprastas, nedirbtinis, pvz., Δ skaičius (sveikas teigiamas skaičius), ~i lygtis (kreivės parametrinė lygtis, kurios parametras yra lanko ilgis), Δ logaritmas (logaritmas, kurio pagrindas yra skaičius e= 2,718 28…).

Natūrinis

naturinis [↗ natūra]: 1. gaunamas, apmokamas produktais, prekėmis; 2. mat. ntk. ↗ natūralus.

Multiplikatyvus

multiplikatyv‖ùs [lot. multiplicatio — dauginimas], mat. susijęs su daugyba, pvz., ~i grupė (grupė, kurioje apibrėžta daugyba), ~i funkcija (multiplikatyvioje grupėje apibrėžta funkcija f(x), turinti savybę f(xy) =f(x) • f(y)).

Monotoninis

monotònin‖is: 1. susijęs su monotonija; 2. mat. kintantis tik 1 kryptimi, pvz., ~ė funkcija (didėjanti arba mažėjanti funkcija).

Monomorfizmas

monomorfizmas [↗ mono… + gr. morphē — forma, pavidalas], mat. aibės homomorfizmas, turintis injekcijos savybių.

Monomas

monòmas [↗ mo(no)… + lot. nomen — vardas, pavadinimas], mat. vienanaris.