Matematikos Terminai | Terminai.lt

Kovariacija

kovariãcija [↗ ko… + ↗ variacija]: 1. mat. dviejų susijusių atsitiktinių dydžių tarpusavio skaitinė charakteristika; 2. biometrijoje — organizmo dviejų požymių priklausomas kintamumas (kintant vienam požymiui, kinta ir kitas).

Koreliacija

koreliãcija [lot. correlatio — santykiavimas], tarpusavio santykiai, ryšiai, priklausomybė: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — tikimybinė arba statistinė priklausomybė, neturinti griežto funkcinio ryšio; 2. biol. organizmo ląstelių, audinių, organų, sistemų sandaros ir funkcijų tarpusavio priklausomybė; 3. geol. įv. regionų Žemės plutos sluoksnių gretinimas, vienodo amžiaus sluoksnių nustatymas ir jų priskyrimas bendrosios stratigrafinės skalės padaliniams; 4. lingv. dviejų (arba kelių) kalbos elementų ar kategorijų santykis, pagrįstas bendromis ypatybėmis ir specifiniu skiriamuoju požymiu, pvz., Δ tarp dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių.

Koordinatės

koordinãtės [↗ ko… + lot. ordinatus — sutvarkytas]: 1. mat. skaičiai, nusakantys taško padėtį plokštumoje arba erdvėje, pvz., stačiakampės Dekarto Δ; 2. kurio nors Žemės ar kitos planetos paviršiaus taško ilguma ir platuma; 3. kampai, nustatantys dangaus šviesulių ir sutartinių taškų padėtį dangaus sferoje (astronominės Δ).

Konverguoti

konvergúoti [lot. convergere — suartėti, susieiti], mat. turėti baigtinę ribą.

Konvergavimas

konvergãvimas [↗ konverguoti], skaičių, taškų, funkcijų ar kt. mat. objektų sekos ribos egzistavimas.

Kontinuumas

kontinuumas [lot. continuum — tolydus]: 1. neturinti pertrūkių ištisuma, vientisuma; vientisa, tolydi terpė, kurią tiriant nepaisoma jos atom. sandaros (visi kieti, skysti, dujiniai kūnai); 2. mat. aprėžta susijusi aibė, pvz., segmentas, skritulys, kubas; 3. mat. visų realiųjų skaičių aibės galia (bendra visų tarpusavyje ekvivalenčių aibių savybė).

Konforminis

konfòrminis [lot. conformis — panašus, atitinkantis], mat. Δ atvaizdis — abipusiškai vienareikšmis vienos srities atvaizdis į kitą sritį, kai srities vidiniuose taškuose nepakinta kampai tarp 2 kreivių.

Konfigūracija

konfigūrãcija [lot. configuratio — išdėstymas]: 1. išorinis vaizdas, kontūras; 2. tarp savęs susijusių daiktų išsidėstymas; 3. astr. žvaigždžių, Saulės, planetų, Mėnulio ir kt. kosm. kūnų regimoji tarpusavio padėtis dangaus sferoje; 4. fiz. atomo ar molekulės elektronų pasiskirstymas orbitalėse; 5. mat. plokštumos taškų ir tiesių sistema, pasižyminti tuo, kad per kiekvieną tašką praeina tiek pat tiesių ir kiekvienoje tiesėje yra tiek pat taškų, arba analogiška erdvės taškų, tiesių ir plokštumų sistema; 6. žodžių klasių junginys, panaudojamas automatinei sakinio analizei mašininiame vertime.

Komutatorius

komutãtorius [lot. commuto — keičiu, mainau]: 1. prietaisas, kuriuo išrenkamos tam tikros įrenginio išėjimo grandinės ir sujungiamos su kt. įrenginio įėjimo grandinėmis; skirstiklis; 2. mat. multiplikatyviosios grupės elementų x, y ir jų atvirkštinių elementų x —1, y —1 sandauga xyx—1 y—1.

Komutatyvumas

komutatyvùmas [↗ komutatyvus], mat. operacijos savybė: operacijos rezultatas nepakinta, jos elementus sukeitus vietomis.

Miniatiūra - peržiūrėta 9,003
Konvergencija - peržiūrėta 5,156
Transcendencija - peržiūrėta 4,938
Kulminacija - peržiūrėta 4,355
Christianizacija - peržiūrėta 4,344
Bioindikatoriai - peržiūrėta 4,192
Pediatras - peržiūrėta 3,659
Postilė - peržiūrėta 3,096
Tambūras - peržiūrėta 3,026
Charakteristika - peržiūrėta 2,011
Refleksija - peržiūrėta 1,968
Ftiziatras - peržiūrėta 1,831
Adapteris - peržiūrėta 1,727
Koliažas - peržiūrėta 1,610
Libido - peržiūrėta 1,508

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z