Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Impulsas

impùlsas [lot. impulsus — smūgis, postūmis], akstinas, paskata, postūmis, pokytis: 1. fizikinio dydžio staigus pokytis, pvz., elektrinis Δ (trumpas el. srovės stiprumo arba įtampos pokytis); 2. mech. judesio kiekis (vektorinis dydis, lygus materialiojo taško masės ir greičio sandaugai). 3. nervinis Δ — nervine skaidula sklindanti jaudinimo banga; atsiranda, padirginus juntamojo nervo galūnę.

Hidrogeneratorius

hidrogenerãtorius [↗ hidro… + ↗ generatorius], el. generatorius, hidraulinės turbinos mech. energiją verčiantis el. energija.

Granitizacija

granitizãcija [↗ granitas], geol. Žemės plutos uolienų arba jų lydalo chem. ir mech. sudėties kitimas, per kurį susidaro granitai, granodioritai, kvarciniai dioritai.

Flokenai

flòkenai [vok. Flocken — dribsniai], apskriti arba elipsiški plieno vidiniai įtrūkiai, lūžyje panašūs į sidabrinio atspalvio dribsnius; blogina plieno mech. savybes.

Etioliacija

etioliãcija [pranc. étiolé — išblyškęs, sunykęs], nenormalus augalų vystymasis dėl šviesos trūkumo: stiebai ir lapkočiai ištįsta, lapuose nėra chlorofilo, mech. audiniai menki, dėl to augalai būna gležni, trapūs, greit lūžta arba išgula.

Dinamika

dinãmika [gr. dynamikos — jėgos, jėginis]: 1. mokslas, tiriantis ryšį tarp mech. sistemos judėjimo (greičiais, daug mažesniais už šviesos greitį) ir ją veikiančių išorinių ir vidinių jėgų; 2. kurio nors reiškinio kitimas, plėtotė; 3. su muz. garsumu susijusių reiškinių visuma, sukurianti muz. kūrinio emocinę įtampą, išryškinanti kulminacijas, temų kontrastingumą; 4. kalbos garsų srauto intensyvumo kitimas.

Deus ex machina

deus ex machina [sk. deus eks machina; lot. dievas iš mašinos]: 1. antikinės tragedijos veiksmo atomazgos tipas — staigus, netikėtas kurio nors dievo (nuleisto spec. mech. įtaisu) pasirodymas scenoje ir lemtingas įsikišimas į veiksmą; vėliau — bet koks staigus, nepagrįstas, psichologiškai nemotyvuotas veiksmo posūkis, konflikto išsprendimas dramos ar epiniame kūrinyje; 2*. nelauktas išgelbėtojas.

Deoksidacija

deoksidãcija [↗ de… + ↗ oksidacija], deguonies šalinimas iš skysto metalo, kad pagerėtų metalo mech. savybės.

Dempferis

depferis [vok. Dämpfer], techn. muz. slopintuvas — įtaisas mech. virpesiams mažinti arba slopinti.

Degazacija

degazãcija [↗ de… + pranc. gaz — dujos]: 1. paskleistų kovinių nuodingųjų medžiagų neutralizavimas; 2. azoto, vandenilio ir kt. dujų šalinimas iš skysto plieno; nuo to pagerėja plieno mech. savybės; 3. ksb. kenksmingų, pavojingų dujų šalinimas iš požeminių kasinių.