Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ambliafija

ambliãfija [gr. amblys — nusilpęs + haphē — lytėjimas], med. lietimo jutimo susilpnėjimas.

Alteracija

alterãcija [lot. alteratio — pak(e)itimas]: 1. garso paaukštinimas arba pažeminimas pustoniu arba tonu; 2. med. ląstelių, audinių ir organų struktūros pakitimas, dėl kurio sutrinka jų gyvybinė veikla. altera pars [lot.], antroji (priešingoji) šalis, pvz., ginčo.

Algezimetras

algezimètras [gr. algesis — skausmas + ↗ …metras]: 1. med. prietaisas skausmo jutimui matuoti; 2. psichol. prietaisas skausmą sukeliančio dirgiklio jėgai matuoti.

Akušerė

akùšerė [pranc. accoucheuse], med. darbuotoja, turinti specialųjį vid. išsilavinimą teikti pagalbą nėščioms moterims ir gimdyvėms.

Akorija

akòrija [↗ a… + gr. koros — sotumas], med. besotystė — sotumo nejutimas pavalgius.

Akariazė

akariãzė [gr. akari — erkė]: 1. med. erkinė liga; 2. bot. kultūrinių augalų liga, sukeliama erkių; pasireiškia gausiomis rausvomis pūslelėmis ir išaugomis ant augalų lapų ir pumpurų.

Agliutinacija

agliutinãcija [lot. agglutino — prilipdau, priklijuoju]: 1. žodžių ir žodžių formų darybos būdas: prie šaknies, einančios ir savarankišku žodžiu, dedami afiksai, nesusiliejantys nei tarpusavyje, nei su šaknimi ir turintys vieną pastovią gram. reikšmę, pvz., totorių „kul” — ranka, „kulda” — rankoje, „kulym” — mano ranka, „kulymda” — mano rankoje; 2. med. bakterijų, kraujo kūnelių ir kai kurių medžiagų dalelių sukibimas ir nusėdimas dėl antikūnų ir antigenų sąveikos.

Ageuzija

agèuzija [↗ a… + gr. geusis — skonis], med. skonio netekimas.

Aferentinis

afereñtin‖is [lot. afferens (kilm. afferentis) — atnešantis]: 1. atnešantis, atvedantis (į kokį nors organą), pvz. ~ ės nervinės skaidulos (skaidulos, kuriomis jaudinimas sklinda į centrinę nervų sistemą); 2. med. įcentrinis.

Afakija

afãkija [↗ a… + gr. phakos — lęšis], med. lęšiuko nebuvimas akyje.