Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Oleo

oleo… [lot. oleum — aliejus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su augaliniais aliejais arba miner. alyvomis.

Mineralizacija

mineralizãcija [↗ mineralas]: 1. geol. mineralų susidarymas; miner. medžiagų telkimasis; 2. org. medžiagų virtimas neorganiniais junginiais; 3. miner. druskų įsiterpimas į augalo ląstelių sieneles, pvz., silicio oksido — į asiūklio, viksvų stiebų ląsteles, kalcio karbonato — į kai kurių dumblių ląsteles.

Metamorfizmas

metamorfizmas [gr. metamorphumai — pasikeičiu, pavirstu], uolienų struktūros, tekstūros, chem. ir miner. sudėties kitimas dėl aukštos temperatūros, slėgio, chemiškai aktyvių tirpalų ir fluidų poveikio.

Lizimetras

lizimètras [↗ liz… + ↗ …metras], įrenginys vandens, prasisunkiančio pro dirvožemį, kiekiui matuoti ir vandens režimui dirvožemyje, miner. ir org. medžiagų išplovimui iš jo tirti.

Kurortas

kuròrtas [vok. Kurort < Kur — gydymas + Ort — vieta], vieta, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (palankus klimatas, miner. vandens versmių, gydomojo purvo), spec. įstaigų bei įrengimų ligoniams gydyti.

Kurortologija

kurortològija [↗ kurortas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis gamtinius gydomuosius veiksnius (klimatą, miner. vandenis, gydomąjį purvą), jų poveikį sveikam ir sergančiam organizmui, naudojimą profilaktiškai, gydymui ir reabilitacijai.

Kultivatorius

kultivãtorius [pranc. cultivateur < lot. cultivo — dirbu (žemę)], padargas žemei purenti, piktžolėms naikinti, miner. trąšoms įterpti.

Kortikosteroidai

kortikosteròidai [lot. cortex — žievė + ↗ steroidai], antinksčių žievės steroidiniai hormonai; reguliuoja vandens, miner. medžiagų, angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitą.

Konkrecijos

konkrècijos [lot. concretio — suaugimas, sutirštėjimas], geol. susikristalizavusios vietinės kilmės vienarūšių ar įv. miner. komponentų sankaupos uolienose arba dab. nuosėdose; susidaro, susitelkus išsisklaidžiusiems chem. komponentams aplink vieną ar kelis centrus.

Klinkeris

klinkeris [angl. clinker]: 1. portlandcemenčio pusgaminis — iki sukepimo arba išsilydymo 1450—1500 °C temperatūroje išdegtas miner. žaliavų mišinys (ppr. apie 75% klinčių ir apie 25% molio); 2. labai stiprus, atsparus šalčiui, rūgštims sukepusios keramikos gaminys (plyta); vart. gatvėms, grindims, pastatų apdailai, rezervuarų išklojai; 3. treniruočių valtis su dengtu priekiu ir vairagaliu.

Puslapis 2 iš 41234