Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Partita

partità [it. suskirstyta]: 1. bet kuri muz. variacijų ciklo variacija; 2. ciklinė muz. forma, šios formos kūrinys; siuitos, variacijų tipo.

Partitūra

partitūrà [it. partitura < partire — skirstyti], visų daugiabalsio muz. kūrinio melodinių linijų natos: kiekvienam instrumentui arba vokalinei partijai vart. atskira penklinė; kiekvieno takto (arba jo dalių) pradžia visose penklinėse rašoma tiksliai toje pačioje vietoje; visas partijas apimančios penklinės jungiamos statmenu brūkšniu.

Partija

pártija [lot. pars (kilm. partis) — dalis, grupė]: 1. polit. organizacija, jungianti socialinės klasės arba jos sluoksnio aktyviausius narius ir savo programa bei veikla reiškianti tos klasės (sluoksnio) interesus ir idealus; aukščiausia klasinės organizacijos forma; 2. asmenų grupė, sudaryta kokiam nors darbui atlikti, pvz., geologų Δ; 3. tam tikras kiekis daiktų, dažn. susijusių su pasiuntimu, gavimu; 4. vienas visas žaidimas nuo pradžios iki galo, pvz., šachmatų Δ; 5. muz. kūrinio faktūros komponentas; balsas (melodinė linija), atliekama solo arba unisonu; 6. sonatos formos muz. kūrinio ekspozicijos arba reprizos dalis; 7. psn. naudingumo požiūriu svarstomas ketinamos sudaryti santuokos partneris.

Parafrazė

parafrãzė [gr. paraphrasis — atpasakojimas]: 1. frazės, posakio ar didesnio teksto prasmės nusakymas kt. žodžiais; grožinės literatūros kūrinio perdirbinys, pagr. motyvų perteikimas kt. forma, atpasakojimas; 2. stambus instrumentinis laisvos formos muz. kūrinys, pagrįstas liaudies arba kompozitorių kūrybos melodijomis.

Parafrazuoti

parafrazúoti [↗ parafrazė], ką nors nusakyti, išreikšti kt. žodžiais, išplėtoti kieno nors mintį; perteikti kt. forma lit. ar muz. kūrinio turinį, svarbiausius motyvus.

Pantaleonas

pantaleònas [pagal Pantaleono Hėbenštreito (vok. Pantaleon Hebenstreit; 1667—1750), muz. instrumentų meistro, vardą]: 1. Pantaleono Hėbenštreito patobulinti cimbolai; 2. XVIII—XIX a. fortepijonas su plaktukų mechanizmu virš stygų ir statmena rezonansine dėže.

Palisandras

palisándras [pranc. palissandre], graži ir stipri kai kurių bignoninių šeimos medžių, augančių Brazilijoje ir Argentinoje, kartais ir kt. medžių mediena; vart. baldams, muz. instrumentams, meniniams dirbiniams.

Ostinato

ostinato [it. atkaklus, įkyrus], to paties melodinio arba ritminio motyvo kartojimas per visą muz. kūrinį, jo dalį ar epizodą; plačiai vartotas XV—XVI a. polifoninės muzikos kūriniuose; būdingas XVI a. instrumentinių kūrinių žemiausiajam balsui.

Ossia

ossia [it. arba], nuoroda natose, nusakanti, kad tam tikrą motyvą, frazę, melizmą ar didesnę muz. kūrinio atkarpą galima atlikti kitaip, dažn. paprasčiau.

Ornamentika

ornameñtika [vok. Ornamentik < lot.]: 1. dailės kūrinio arba stiliaus ornamento elementų visuma; 2. ornamento pobūdis; 3. muz. melodijos pagražinimo priemonės: melizmos, figūracija, fioritūros, koloratūriniai pasažai, rulados; 4. melodijos puošybinių priemonių vartosenos mokslas.