Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Orkestrionas

orkestriònas [pranc. orchestrion < gr.]: 1. mechaninis muz. instrumentas; jo garsas primena pučiamųjų orkestro grojimą; 2. kilnojamieji vargonai, vartoti Olandijoje XVIII a. pab.— XIX a. pr.

Orkestras

orkèstras [pranc. orchestre < ↗ orchestra]: 1. muz. atlikėjų instrumentininkų kolektyvas; 2. muz. instrumentų komplektas, kuriuo groja šio kolektyvo nariai; 3. vieta prieš sceną teatre, kur yra muzikantai.

Orfika

òrfika [vok. Orphika < ↗ Orfėjas], XVIII—XIX a. klavišinis muz. instrumentas (mažo fortepijono rūšis); 2—4 oktavų; vartotas akompanuoti dainininkams; skambinama pasidėjus ant kelių.

Oratorija

oratòrija [it. oratorio < lot. oro — kalbu, meldžiu], vokalinės instrumentinės muzikos žanras; ciklinis didelės apimties muz. kūrinys solistams, dainininkams, chorui ir orkestrui (kai kada ir skaitovams).

Opera

òpera [it. opera < lot. opera — veikalas; kūrinys], sceninis muz. veikalas; dainuojama ir vaidinama su orkestro pritarimu.

Operetė

operètė [it. operetta — maža opera], sceninis muz veikalas; žaismingo siužeto vaidinimas su muzika ir šokiais; dar vadinama muz. komedija.

Oktava

oktavà [lot. octava — aštuntoji]: 1. fiz. okt. dažnių intervalo nesisteminis bematis vienetas; 1 okt = log2 (f2/f1,) = 1200 ct (centų) = 301 Sav (sąvarui); čia f1 ir f2 — dažnių intervalo apatinis ir viršutinis ribiniai dažniai; 2. muz. intervalas, apimantis 8 diatoninės gamos laipsnius; būna grynoji (6 tonų apimties), sumažintoji (5 tono) ir padidintoji (6 tono); 3. aštuntasis diatoninės gamos laipsnis; 4. temperuoto garsaeilio dalis; apima 12 garsų(c—h); 5. 8 laipsnių apimties intervalu dubliuojama melodija; būdinga virtuozinei instrumentinei muzikai; chore ją kai kada atlieka žemiausieji bosai (vad. oktavistai); 6. eiliuoto kūrinio strofa iš 8 eilučių, kurių 1-oji rimuojama su 3-ąja ir 5-ąja, 2-oji — su 4-ąja ir 6-ąja, 7-oji — su 8-ąja.

Oktetas

oktètas [vok. Oktett]: 1. 8 muz. atlikėjų (vokalistų, instrumentalistų) ansamblis; 2. muz. kūrinys 8 atlikėjams; 3. fiz. aštuonių objektų, turinčių bendrų savybių, rinkinys.

Okarina

okarin‖à [it. ocarine — žąsiukas], pučiamasis muz. instrumentas: turi keraminį kiaušinio arba cigaro pavidalo korpusą (su 7—10 skylučių), pereinantį į vamzdelį su švilpiamąja briauna.

Ofikleida

ofikleidà [pranc. ophicleide < gr. ophis — žaltys + kleis (kilm. kleidos) — raktas], varinis pučiamasis žemo registro muz. instrumentas; vartotas XIX a. kar. orkestruose.