Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Odė

òdė [gr. ōdē — giesmė]: 1. lyrikos žanras — iškilmingas, patetiškas eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinamas žymus asmuo, svarbus ist. įvykis, didi filosofinė etinė ar politinė idėja; 2. muz. žanras — iškilmingas (dažnai himno pobūdžio) laisvos muz. formos vokalinis, instrumentinis ar vokalinis instrumentinis kūrinys; kai kada kuriama svarbaus įvykio, žymaus asmens garbei.

Obojus

obòjus [pranc. hautbois < haut — aukštas + bois — medis (medžiaga)], medinis pučiamasis muz. instrumentas; tiesus, į galą šiek tiek platėjantis vamzdelis su dvigubu liežuvėliu; diapazonas h — g3.

Notografija

notogrãfija [lot. nota — ženklas + ↗ …grafija], bibliografijos šaka, apimanti muz. leidinių registravimą, sisteminimą, propagavimą.

Notacija

notãcija [lot. notatio — pastaba; žymėjimas], sutartinių ženklų sistema kam nors trumpai žymėti, pvz., šachmatų lentos laukelių žymėjimas skaičiais ir raidėmis, grafinių ženklų sistema muz. kūriniams užrašyti (penklinė, natos, metro, takto ženklai, žodinės nuorodos ir t.t.).

Nonetas

nonètas [it. nonetto < lot. nonus — devintas]: 1. 9 muz. atlikėjų (dažn. instrumentininkų) ansamblis; 2. muz. kūrinys 9 atlikėjams, kuriamas dažn. styginiam kvartetui arba kvintetui ir mediniams pučiamiesiems instrumentams.

Nona

nonà [lot. devinta]: 1. muz. intervalas, apimantis 9 diatoninės gamos laipsnius; žymima skaitmeniu 9; būna mažoji (6 tono apimties) ir didžioji (7 tonų); 2. viršutinis (penktasis) nonakordo garsas; 3. lit. 9 eilučių strofa.

Neumos

nèumos [gr. neuma — linktelėjimas; ženklas], ankstyvaisiais vid. amžiais vartoti muz. notacijos ženklai: taškai, kableliai, brūkšniai, jų junginiai; jais žymėta vokalinių (daugiausia grigališkojo choralo) muz. kūrinių melodijos apytikrė kryptis.

Natos

nãtos [lot. nota — rašytinis ženklas]: 1. ženklai muz. garsų aukščiui ir ritminei vertei žymėti; 2. muz. kūrinių rankraščiai ir spaudiniai.

Muzikuoti

muzikúoti [↗ muzika], atlikti muz. kūrinius.

Motyvas

motỹvas [lot. motivum]: 1. skatinamoji priežastis, veiksnys; 2. įrodymas, argumentas; 3. psichol. vidinis veiksnys, skatinantis kokią nors veiklą; 4. lit. mažiausio turinio vieneto tema arba kūrinio temos schema (ppr. pagrįsta literatūrine, kultūrine tradicija); 5. būdinga muz. kūrinio melodijos atkarpa, muz. temos dalis; 6. mažiausias muz. formos prasminis darinys; turi 1 akcentą.