Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Metrika

mètrika1 [gr. metrikē < metron — matas]: 1. eiliuotų kūrinių metrų sistema ir ją tyrinėjanti eilėtyros šaka; 2. muz. kūrinio dalių (periodų, sakinių, frazių, motyvų) derinimo mokslas; mokslas apie muz. kūrinio kirčius; 3. mat. atstumo apibūdinimas tarp bet kokios aibės 2 elementų.

Metriza

metriz‖à [pranc. maîtrise < maître — mokytojas], XV—XVIII a. Prancūzijos ir Nyderlandų muz. mokykla, rengianti bažn. giedotojus; ~oje dar buvo mokoma ir groti vargonais, dėstoma muz. teorija.

Metronomas

metronòmas [gr. metron — matas + nomos — dėsnis], prietaisas muz. kūrinių atlikimo tempu nustatyti; taktomatis.

Metras

mètr‖as2 [gr. metron — matas]: 1. eiliuoto kūrinio ritmo pagrindas — principas, pagal kurį dėsningai kaitaliojasi vienokie ar kitokie garsiniai kūrinio kalbos elementai; antikinėje eilėdaroje dar ir dėsningai pasikartojantis kelių pėdų derinys, pvz., jambinis trimetras, chorėjinis tetrametras; 2. muz. kūrinio garsų ritminės vertės organizavimo sistema; ~o pagrindą sudaro vienodos trukmės laiko atkarpos — metrinės dalys (jos ir nustato garsų ilgumo santykius); sistemingai pasikartojantys kirčiai — metriniai akcentai muz. tėkmę skaido į taktus.

Metalofonas

metalofònas [↗ metalas + ↗ …fonas], mušamasis muz. instrumentas, sudarytas iš tam tikra derme parinktų metalinių plokštelių, mušamų mediniais plaktukais.

Menzūra

menzūrà [lot. mensura — matas]: 1. vid. amžių muzikos ritminių verčių santykis; naudota 2 tipų: mensura perfecte (ritminis pulsavimas dalytas į 3 dalis) ir mensura imperfecte (ritminis pulsavimas dalytas į 2 dalis); ilgainiui pasidarė identiškas taktui; 2. muz. instrumentų dalių dydžio proporcija; styginių instrumentų Δ apibūdinama stygos skersmens, ilgio ir įtampos santykiu su tono aukščiu, vargonų Δ — vamzdžio skersmens, ilgio ir burnelės dydžio santykiu; 3. stiklinis arba plastikinis indas su tūrio padalomis; naud. skysčio tūriui matuoti.

Melodingas

meloding‖as, turintis ryškią melodiją, dainingas, pvz.. ~a muz. pjesė, ~a arija.

Melodrama

melodramà [↗ melo… + ↗ drama]: 1. dramos žanras — ryškios intrigos, efektingų veiksmo posūkių, didaktinių tendencijų (ryškių gėrio ir blogio kontrastų) ir patetinių sentimentalių intonacijų scenai skiriamas kūrinys; 2. XVII—XVIII a. muz. dramos kūrinys, kurio vieni monologai ir dialogai dainuojami, kiti turi muz. foną (muzika skamba ir tarp jų); 3*. situacija, kurios dalyviai perdėtai ekspresyviai (kad ir ne visai nuoširdžiai) reiškia savo jausmus.

Membrana

membranà [lot. žievelė, plėvelė]: 1. struktūra, gaubianti ląstelę, ląstelės vidaus struktūras (organoidus), išskvarbanti citoplazmą, sudarydama sudėtingą vamzdelių sistemą (endoplazminį tinklą); 2. fiz. plėvelė arba plona tampri plokštelė; naudojama mikrofonams, telefonams (mech. ar el. virpesius keičia garso virpesiais), kaip membraninių siurblių, vakuuminių vožtuvų sandarinimo įtaisas; 3. ištempta mušamųjų muz. instrumentų oda.

Membranofonai

membranofònai [↗ membrana + ↗ …fonas], mušamieji muz. instrumentai, kuriais garsas išgaunamas membranos virpinimu, pvz., būgnai, timpanai.