Terminai.lt

mètr‖as2 [gr. metron — matas]: 1. eiliuoto kūrinio ritmo pagrindas — principas, pagal kurį dėsningai kaitaliojasi vienokie ar kitokie garsiniai kūrinio kalbos elementai; antikinėje eilėdaroje dar ir dėsningai pasikartojantis kelių pėdų derinys, pvz., jambinis trimetras, chorėjinis tetrametras; 2. muz. kūrinio garsų ritminės vertės organizavimo sistema; ~o pagrindą sudaro vienodos trukmės laiko atkarpos — metrinės dalys (jos ir nustato garsų ilgumo santykius); sistemingai pasikartojantys kirčiai — metriniai akcentai muz. tėkmę skaido į taktus.

menzūrà [lot. mensura — matas]: 1. vid. amžių muzikos ritminių verčių santykis; naudota 2 tipų: mensura perfecte (ritminis pulsavimas dalytas į 3 dalis) ir mensura imperfecte (ritminis pulsavimas dalytas į 2 dalis); ilgainiui pasidarė identiškas taktui; 2. muz. instrumentų dalių dydžio proporcija; styginių instrumentų Δ apibūdinama stygos skersmens, ilgio ir įtampos santykiu su tono aukščiu, vargonų Δ — vamzdžio skersmens, ilgio ir burnelės dydžio santykiu; 3. stiklinis arba plastikinis indas su tūrio padalomis; naud. skysčio tūriui matuoti.

melodramà [↗ melo… + ↗ drama]: 1. dramos žanras — ryškios intrigos, efektingų veiksmo posūkių, didaktinių tendencijų (ryškių gėrio ir blogio kontrastų) ir patetinių sentimentalių intonacijų scenai skiriamas kūrinys; 2. XVII—XVIII a. muz. dramos kūrinys, kurio vieni monologai ir dialogai dainuojami, kiti turi muz. foną (muzika skamba ir tarp jų); 3*. situacija, kurios dalyviai perdėtai ekspresyviai (kad ir ne visai nuoširdžiai) reiškia savo jausmus.

membranofònai [↗ membrana + ↗ …fonas], mušamieji muz. instrumentai, kuriais garsas išgaunamas membranos virpinimu, pvz., būgnai, timpanai.