Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Furioso

furioso [it. įnirtingas, audringas], muz. įnirtingai, audringai, temperamentingai.

Funkcija

fùnkcija [lot. functio — atlikimas, veikla]: 1. pareigos, veiklos sritis; paskirtis; 2. mat. taisyklė, kuri kiekvienam vienos aibės elementui priskiria vieną arba kelis kitos aibės elementus; priklausomas kintamasis dydis, t.y. dydis, kuris kinta, kintant kitam dydžiui, vadinamam argumentu; 3. fiziol. organizmo dalies specialioji veikla; 4. log. struktūra su keliais kintamaisiais, kuriuos pakeitus konkrečiomis sąlygomis, gaunamas log. teiginys; 5. muz. elemento vaidmuo kūryboje; dažn. akordo reikšmė dermėje (tonacijoje), jo santykis su kitais dermės akordais (harmoninė funkcija).

Fuga

fugà [lot., it. bėgimas], daugiabalsės imitacinės muzikos forma; šios formos muz. kūrinys; dažn. 3—4 balsų; vieno balso pateiktą temą vėliau nustatyta tvarka kartoja kt. balsai.

Fugato

fugato [it.], fugos principu parašytas didelio muz. kūrinio epizodas.

Frazuotė

frazuõtė [pranc. phrasé]: 1. muz. kūrinio frazių žymėjimas vokalinėje muzikoje atsikvėpimo ženklais, instrumentinėje — ligomis; 2. raiškus muz. kūrinio atlikimas, pagrįstas logišku niuansavimu, prasmingu akcentų išdėstymu.

Forte

forte [it. stipriai, garsiai], muz. stipriai, garsiai, visa garso jėga.

Fortepijonas

fortepijõnas [vok. Fortepiano < it. forte — garsiai + piano — tyliai], klavišinis muz. instrumentas; garsas išgaunamas, nuspaudžiant klavišus, sujungtus su plaktukėliais, kurie suduoda per stygas.

Fortissimo

fortissimo [it.], muz. labai garsiai.

Foršlagas

foršlãgas [vok. Vorschlag < vor—prieš + Schlag — smūgis], muz. melizmų rūšis; vienos arba kelių natų melodinė puošmena, esanti prieš pagr. natą ir, atliekant melodiją, lyg susiliejanti su pagr. nata žymimu garsu.

Forsuoti

forsúoti [pranc. forcer — greitinti, spartinti]: 1. didinti, spartinti kurios nors veiklos tempą, įtampą; 2. pabrėžtinai didinti muz. garso skambesio stiprumą; 3. šturmu įveikti gamtinę kliūtį, pvz., upę, prie kurios įsitvirtinęs priešas.