Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Folija

fòlija2 [portug. folia]: 1. portug. liaudies šokis; panašus į sarabandą; pritariama daina; 2. instrumentinė muz. pjesė, paremta portug. liaudies šokiu.

Foburdonas

foburdònas [pranc. faux-bourdon — netikras bosas], XV—XVI a. muz. komponavimo būdas, pagrįstas lygiagrečiais sekstakordais arba kvintos ir oktavos akordais.

Fliugelhornai

fliùgelhornai [vok. Flügelhorn < Flügel — sparnas, mentė + Horn — ragas, ragelis], varinių pučiamųjų muz. instrumentų grupė: altas, tenoras baritonas, tūba ir helikonas.

Flažoletas

flažolètas [pranc. flageolet]: 1. senovinis medinis pučiamasis muz. instrumentas; fleita su antgaliu; 2. muz. garso rūšis; švelnus (panašus į fleitos) garsas, gaunamas strykiniais ir gnaibomaisiais instrumentais, pirštu lengvai paliečiant tam tikras stygos vietas.

Fleita

fleità [it. flauto, vok. Flöte], ankšto registro pučiamasis muz. instrumentas iš medžio arba metalo su 14 garso angų.

Fleksatonas

fleksatònas [vok. Flexaton], mušamasis muz. instrumentas; plieninė lanksti plokštelė ir rutuliukai ant lanksčių kojelių, pritvirtintų viename šios plokštelės gale; garso aukštumas keičiamas, lenkiant ar atleidžiant plokštelę nykščiu.

Finalas

finãlas [it. finale < lot. finalis — galinis], pabaiga, galas; baigiamoji dalis; 1. paskutinis sprt. varžybų etapas, kuriame paaiškėja nugalėtojai, prizininkai; 2. muz. kūrinio baigiamoji dalis; 3. operos, operetės, baleto ar jų veiksmo baigiamoji dalis.

Figūra

figūrà [lot. išvaizda, pavidalas]: 1. išorinis daikto kontūras; pavidalas; 2. žmogaus arba gyvulio kūno sudėjimas, proporcijos; 3. žmogaus arba gyvūno atvaizdas tapyboje, skulptūroje, dekoratyvinėje dailėje; paveikslas, atvaizdas; 4. šachmatų karalius, valdovė, rikis, žirgas arba bokštas; 5. geom. plokštumos arba erdvės taškų (baigtinė ar begalinė) aibė, pvz., taškas, atkarpa, trikampis, kubas; 6. ypatinga kalbos konstrukcija, pasižyminti vaizdiniu ir emociniu raiškumu, pvz., anafora, anakolutas, inversija, metafora; 7. muz. kūrinyje pasikartojanti garsų (melodinė Δ) arba ritminių verčių (ritminė Δ) grupė; 8. šokio judesių kompleksas; šokėjų padėtis, pozicija; 9*. nežinomas (neaiškios reikšmės, nežinomo vaidmens kokiuose nors įvykiuose) asmuo; 10*. svarbus, reikšmingas, žymus, orus žmogus.

Figūracija

figūrãcija [lot. figuratio — suformavimas, pavidalo suteikimas], muz. kūrinio melodijos paįvairinimas arba puošybos priemonė.

Fidelis

fidelis [vok. Fidel < lot. fidula — styga], vienas ankstyvųjų (VIII—XV a.) Europos styginių muz. instrumentų; turi 5 stygas, suderintas kvartomis ir kvintomis.