Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Dolce

dolce [sk. dolče; it.], muz. švelniai, maloniai.

Dodekafonija

dodekafònija [dōdeka + gr. phōnē — garsas], muzikos kūrimo metodas, pagrįstas absoliučiu visų 12 muz. sistemos garsų lygiavertiškumu: atsisakoma garsų funkcinių ryšių ir tonikos.

Divertismentas

divertismeñtas [pranc. divertissement — pramoga, pasilinksminimas]: 1. spektaklis, sudarytas iš dramos, vokalinės muzikos, choreografinių scenų; 2. baleto dalis (choreografinė siuita, tiesiogiai nesusijusi su spektaklio siužetu); 3. muz. nuotaikinga instrumentinė pjesė; 4. muz. nuotaikingų instrumentinių pjesių ciklas ansambliui ar nedideliam orkestrui; turi siuitos, sonatos, serenados bruožų; 5. įv. žanro šokių programa.

Disonansas

disonánsas [pranc. dissonance < lot. dissonans — nedarniai skambantis]: 1. nesiderinančių muz. garsų sąskambis; 2. nedarnus skambesys, nedarna.

Diskoteka

diskotekà [↗ diskas + gr. thēkē — talpykla, dėžė]: 1. muz. plokštelių laikymo vieta; 2. kultūrinis (dažn. pramoginis) renginys, vakaras (klausomasi plokštelių muzikos, dažnai pagal ją ir šokama).

Dirigentas

dirigeñtas [pranc. dirigeant — valdantis, vadovaujantis], muz. kūrinio ansambliško atlikimo vadovas; vadovauja choro, orkestro, operos ir baleto trupės repeticijoms, koncertams, spektakliams.

Diriguoti

dirigúoti [pranc. diriger — valdyti, vadovauti]: 1. vadovauti ansambliškam muz. kūrinio atlikimui; rodyti muz. kūrinio tempą, ritmą, dinamiką, frazuotę atlikėjų kolektyvui (chorui, orkestrui, operos trupei); 2*. tvarkyti, vadovauti.

Direkcionas

direkciònas [pranc. direction — kryptis, linkmė]: 1. orkestro kurio nors instrumento (ar instrumentų grupės) natos, papildytos kitų orkestro instrumentų (ar instrumentų grupių) natomis; 2. pučiamųjų instrumentų orkestrui skirtų nedidelių muz. kūrinių supaprastinta (dažn. 3 ar 4 penklinių) partitūra.

Dinamika

dinãmika [gr. dynamikos — jėgos, jėginis]: 1. mokslas, tiriantis ryšį tarp mech. sistemos judėjimo (greičiais, daug mažesniais už šviesos greitį) ir ją veikiančių išorinių ir vidinių jėgų; 2. kurio nors reiškinio kitimas, plėtotė; 3. su muz. garsumu susijusių reiškinių visuma, sukurianti muz. kūrinio emocinę įtampą, išryškinanti kulminacijas, temų kontrastingumą; 4. kalbos garsų srauto intensyvumo kitimas.

Diezas

dièzas [pranc. dièse < gr. diesis — pustonis], alteracijos ženklas; muz. garsą paaukština pustoniu, dvigubas — tonu.