Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Bosas

bõsas1 [it. basso — žemas]: 1. žemas vyrų balsas; 2. žemiausias polifoninio muz. kūrinio balsas; XIV—XV a. buvo vadinamas kontratenoru; 3. žemojo registro muz. instrumentas (kontrabosas, fagotas, tūba).

Bombarda

bombárda [pranc. bombarde]: 1. vienas seniausių artilerijos pabūklų, XIV—XVI a. vartotas daugiausia tvirtovių apgulai; 2. medinis pučiamasis muz. instrumentas, fagoto prototipas; 3. vargonų registras, skleidžiantis labai stiprų garsą.

Bitonacinis

bitonãcinis [↗ bi… + ↗ tonacija], muz. dviejų tonacijų, sukurtas dviem tonacijomis.

Biugelhornas

biugelhòrnas [vok. Bügelhorn], varinis pučiamasis muz. instrumentas.

Bemolis

bemòlis [pranc. bémol], alteracijos ženklas, muz. garsą pažeminantis pustoniu.

Batifonas

batifònas [gr. bathyphōn — žemai skambantis], medinis pučiamasis muz. instrumentas, kontrabosinio klarneto prototipas.

Basso continuo

basso continuo [sk. baso kontinuo; it. nuolatinis bosas], muz. kūrinio žemutinio balso natos su sąskambius nurodančiais skaitmenimis.

Basetlė

basètlė [vok. Basset(t)el < it. bassetto], styginis muz. instrumentas, violončelės atmaina.

Baritonas

baritònas1 [it. baritono < gr. barytonos — žemas (balsas)]: 1. vyrų vid. registro balsas; 2. styginis muz. instrumentas, turintis 6—7 melodines (grojama stryku) ir apie 20 rezonansinių stygų; atsirado XVIII a. Vokietijoje; XX a. retai vartojamas; 3. ovaliukas pučiamasis varinis muz. instrumentas.

Barkarolė

barkaròlė [it. barcarola < barca — valtis], muz. žanras — vokalinis arba instrumentinis lyrinio pobūdžio muz. kūrinys; kai kada vadinamas, gondoljera; atsirado iš Venecijos valtininkų dainų.