Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Tesitūra

tesitūrà [it. tessitura], muz. kūrinio garsų aukščio santykis su dainininko arba muz. instrumento diapazonu.

Tercetas

tercètas [it. terzetto < lot. tertius — trečias]: 1. muz. kūrinys 3 vokalistams; gali būti savarankiškas arba sudaryti didesnės apimties kūrinio (operos, oratorijos) dalį; 2. trijų dainininkų ansamblis; 3. trijų eilučių strofa, kurios rimuojamos kraštinės arba visos 3 eilutės; trieilis.

Tercija

tèrcija [lot. tertia — trečia]: 1. šešiasdešimtoji sekundės dalis; 2. trečiasis diatoninės gamos laipsnis; 3. muz. intervalas, apimantis diatoninės gamos 3 laipsnius; būna didžioji (2 tonų apimties), mažoji (11/2 tono), sumažintoji (1 tono) ir padidintoji (21/2 tono); 4. spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 16 punktų (6 mm).

Teorba

teorbà [it. tiorbo], XVI—XVIII a. styginis muz. instrumentas, bosinė liutnia.

Tenuto

tenuto [it. išlaikytas], muz. tiksliai išlaikant natos ilgumą ir stiprumą.

Tenoras

tènoras [it. tenore]: 1. aukščiausias vyrų balsas; tokį balsą turintis dainininkas; 2. vid. amžiais polifoninio muz. kūrinio pagrindinis (dažn. vidurinis) balsas, dažnai vartotas kaip cantus firmus; 3. pučiamasis mažos tūbos pavidalo muz. instrumentas.

Tempestoso

tempestoso [sk. tempestozo; it. audringai, sujaudintai], muz. temperamentingai.

Tema

temà [gr. thema]: 1. lit. kūrinio, mokslo veikalo, straipsnio, kalbos, pokalbio objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, analizuojama, vertinama), ppr. neatsiejamas nuo pagr. minties, idėjos; 2. ped. mokiniams užduodamo rašyti lit. rašinio antraštės formuluotė; 3. muz. darinys, perteikiantis muz. mintį, kuria grindžiamas kūrinys arba jo dalis; 4. lingv. žodžio kamiengalio balsis; 5. lingv. žodžio ar formos kamienas; 6. lingv. įvadinė, komentuojamoji sakinio dalis, reiškianti objektą, apie kurį kalbama, pasakoma kas nors nauja temoje.

Tembras

tembras [pranc. timbre], muz. garso spalva, kurią sąlygoja pagr. toną papildančių obertonų kiekis ir intensyvumas.

Tempas

tepas [it. tempo < lot. tempus — laikas]: 1. muz. vyksmo greitis; muz. kūrinio vienodos trukmės laiko vienetų (metrinių dalių) kaitos dažnumas; 2. vyksmo greitis, sparta.

Puslapis 5 iš 5012345678910...Paskutinis »