Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Motyvas

motỹvas [lot. motivum]: 1. skatinamoji priežastis, veiksnys; 2. įrodymas, argumentas; 3. psichol. vidinis veiksnys, skatinantis kokią nors veiklą; 4. lit. mažiausio turinio vieneto tema arba kūrinio temos schema (ppr. pagrįsta literatūrine, kultūrine tradicija); 5. būdinga muz. kūrinio melodijos atkarpa, muz. temos dalis; 6. mažiausias muz. formos prasminis darinys; turi 1 akcentą.

Konstitucionalizmas

konstitucionalizmas [pranc. constitutionnalisme]: 1. politikos ir valst. teisės mokslo burž. srovė, laikanti konstitucinę monarchiją geriausia valst. valdymo sistema; 2. polit. sistema, pagrįsta rašytine konstitucija, konstituciniais valdymo metodais; 3. psichol. teorija, teigianti individo temperamento, charakterio, individualumo priklausomybę nuo jo kūno sudėjimo ypatybių.

Konfliktas

konfliktas [lot. conflictus — susidūrimas]: 1. priešingų interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas; kivirčas, ginčas; 2. psichol. priešingų poreikių, pareigų, motyvų, kurie negali būti vienu metu realizuoti, susidūrimas; 3. lit. kūrinio (ypač draminio ar epinio), teatro spektaklio, filmo veiksmą nulemiantis, emocinę įtampą keliantis priešingybių, prieštaravimų (veikėjo ir aplinkos, kelių veikėjų tarpusavio ar vieno veikėjo vidaus) susidūrimas, kova.

Katatimija

katatimija [gr. katathymios — trokštamas], psichol. sprendinių pritaikymas, pakeitimas pagal tuo metu išgyvenamus jausmus ir troškimus.

Intuicija

intuicija [lot. intuitio < intueor — įdėmiai žiūriu]: 1. filos. tiesos suvokimas be įrodymų; 2. psichol. įsitikinimas, kurio negalima visiškai pagrįsti; kyla dėl nesąmoningo požiūrio, susidariusio panašiose situacijose, perkėlimo į konkrečią situaciją arba dėl labai silpnų dirgiklių veikimo.

Interakcionizmas

interakcionizmas [↗ interakcija], psichol. teorija, pripažįstanti 2 savarankiškus ir vienas kitą veikiančius procesus — fizinį ir psichinį.

Intelektualizmas

intelektualizmas [↗ intelektualus]: 1. pažiūra, kad protas yra svarbiausias visuomenės gyvenimui, lemiantis jo pažangą; 2. psichol. pažiūra, psichinį gyvenimą traktuojanti kaip intelekto reiškinius.

Hormizmas

hormizmas [gr. hormē — išjudinimas, paskatinimas], psichol. teorija, instinktus laikanti svarbiausiu žmogaus elgsenos veiksniu.

Geštaltpsichologija

geštaltpsichològija [↗ geštaltas + ↗ psichologija], psichol. kryptis, psichinius procesus laikanti vientisais ir neskaidomais į elementus.

Generalizacija

generalizãcija [lot. generalis — bendras, svarbiausias], apibendrinimas, būdingiausių esminių savybių išskyrimas iš pavienių faktų; darymas visuotiniu, išplėtimas (išplitimas): 1. kartografijoje — žemėlapyje vaizduotinų objektų ir reiškinių atranka ir apibendrinimas; 2. med. ligos išplitimas organe arba visame organizme; 3. psichol. patyrimo apibendrinimas, išplėtimas, jo perkėlimas iš vienos situacijos į kitą.

Puslapis 3 iš 512345