Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ritas

ritas [lot. ritus]: 1. nustatytas rel. apeigų atlikimo būdas; 2. kulto veiksmas, pvz., gestas, ritualinis šokis.

Rekolekcijos

rekolèkcijos [lot. recollectio — vidinis susikaupimas], katalikų bažnyčioje — kompleksas rel. apeigų, kurių tikslas yra padėti tikintiesiems susikaupti ir morališkai atsinaujinti; vyksta periodiškai arba prieš svarbias rel. šventes.

Puritonai

puritõnai [angl. puritans < lot. purus — švarus]: 1. Anglijos ir Škotijos buržuazijos rel. polit. judėjimo XVI—XVII a. dalyviai; kovojo su absoliutizmu ir anglikonų bažnyčia; propagavo „pasaulietinį asketizmą“, skatino taupumą, darbštumą, atkaklumą, nepripažino pasninkų ir šventųjų, reikalavo bažnyčią atskirti nuo valstybės; 2*. griežtos gyvensenos, griežtų dorovinių principų ir normų šalininkai.

Providencializmas

providencializmas [↗ providencija], rel. filos. požiūris į žmonijos istoriją, kaip dievo valios išraišką.

Propaganda

propagánda [lot. propago — skleidžiu, platinu], filos., moksl., rel. ir kt. teorijų, idėjų skleidimas, siekiant jomis ugdyti, veikti žmonių pažiūras, nuotaikas, skatinti tam tikrus veiksmus.

Profetizmas

profetizmas [gr. prophētēs — pranašas], rel. įsitikinimas, kad kai kurie žmonės yra dievo pašaukti skelbti, jo valią ir pranašauti ateitį; ateities pranašavimas, spėjimas.

Procesija

procèsija [lot. processio]: 1. iškilminga rel. eisena su maldomis ir giesmėmis, nešamais liturginiais daiktais; 2. laidotuvių eisena.

Premonoteizmas

premonoteizmas [lot. prae — prieš, pirma + ↗ monoteizmas], koncepcija, skelbianti, kad rel. raida prasidėjusi nuo monoteizmo, o animizmas, fetišizmas yra vėlesnės jos apraiškos, degradacijos rezultatas.

Predeterminizmas

predeterminizmas [lot. prae — anksčiau + ↗ determinizmas], rel. doktrina, teigianti, kad priežastinė pasekmė esanti dievo (kuris iš anksto nustatė visų įvykių eigą) valios apraiška.

Pasija

pãsija [< pranc. pasion — aistra < lot. passio — kentėjimas]: 1. mylimoji, aistra; 2. rel. Kristaus kentėjimas ir mirtis; 3. oratorijos pobūdžio muz. kūrinys apie Kristaus kančią ir mirtį.