Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Mormonai

mormònai [pagal pranašo Mormono vardą], krikščionių rel. sekta, turinti islamo budizmo, judaizmo elementų.

Modernizmas

modernizmas [pranc. modernisme]: 1. XIX a. pab.— XX a. avangardistinės meno kryptys, srovės bei stiliai; būdinga dekadentiškumas, klasikinių, ypač realistinio meno tradicijų neigimas, unikalumo, kai kada ekstravagantiškumo siekimas, sąlygiškumas, komplikuotumas, naujoviškos, neįprastos meninės priemonės; 2. rel. sąjūdis, kilęs XIX a. pab.— XX a. pr. ir siekęs naujinti, reformuoti katalikybę, suartinti ją su to meto kultūra.

Miuridizmas

miuridizmas [↗ miuridas], musulmonų rel. polit. judėjimas, priešiškas kitatikiams.

Mitraizmas

mitraizmas, sinkretiška rel. sistema, pagrįsta dievo Mitros kultu.

Mitas

mitas [gr. mythos — šneka, žodis, pasakojimas, padavimas]: 1. sakmė, perteikianti sen. tautų rel. pažiūras apie pasaulio ir gamtos reiškinių kilmę, dievus ir legendinius herojus; 2*. prasimanymas.

Misterija

mistèrija [gr. mystērion — paslaptis]: 1. dramos žanras — vid. amžių ir renesanso laikotarpio (XIV—XVI a.) rel. tematikos (dažn. biblinių siužetų) drama, vaidinama per šventes turgaus aikštėse; 2. liet. dramos žanras — XX a. pr. simbolinė, alegorinė ist. tematikos drama, pvz., Vydūno „Prabočių šešėliai”, ppr. vaidinama lauke; 3*. paslaptingas dalykas, paslaptis.

Misterijos

mistèrijos [gr. mystēria — slaptas kultas], sen. Graikijoje, Romoje ir Rytuose — paslaptingos rel. ceremonijos, apeigos, kuriose dalyvauti buvo leidžiama tik įšventintiesiems.

Milenarizmas

milenarizmas [lot. millenarium — tūkstantmetis], rel. doktrina, kitaip ↗ chiliazmas.

Metodistai

metodist‖ai [angl. methodists], protestantų atšaka; pasižymi doroviniu rigorizmu, metodiška rel. gyvensena; XVIII a. I pusėje Δ atskilo nuo anglikonų; ~ų yra JAV, P. Afrikos Respublikoje, D. Britanijoje, Australijoje.

Metempsichozė

metempsichòzė [gr. metempsychōsis — sielų persikėlimas], rel. filos. pažiūra, pripažįstanti, kad mirusio žmogaus siela persikelianti į kitą užgimusį organizmą (žmogų, žvėrį, augalą); Δ yra brahmanizmo, induizmo ir kai kurių kt. religijų sudėtinė dalis.

Puslapis 6 iš 14« Pirmas...234567891011...Paskutinis »