Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Mesianizmas

mesianizmas [↗ mesijas]: 1. rel. koncepcija apie būsimą žmonijos ar tautų išgelbėjimą, kurį turi atnešti tam tikslui dievo pasiųstas antgamtiškasis mesijas; ta koncepcija pagrįstas socialinis politinis judėjimas; 2. mistinė koncepcija, skelbianti vienos kurios tautos išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje.

Mazdakizmas

mazdakizmas [pagal judėjimo vadovo manikėjų dvasininko Mazdako vardą], rel. filos. kryptis, tapusi mazdakitų (valstiečių ir miesto varguomenės) judėjimo Sasanidų valstybėje V a. pab.—VI a. pr. ideologija; Δ propagavo savitarpio pagalbą, ragino kovoti prieš socialinę nelygybę.

Marabutas

marabùtas [pranc. marabout < arab. murabit], vid. amžiais — musulmonų kar. rel. brolijos, gyvenusios įtvirtintuose vienuolynuose, narys; musulmonų šventasis Š. Afrikoje; pamaldus žmogus, atsiskyrėlis.

Manizmas

manizmas [lot. manes — protėvių vėlės]: 1. rel. senovės primityvių žmonių tikėjimas ir praktika, susijusi su genties, giminės protėvių kultu; 2. požiūris, kad religija yra atsiradusi iš protėvių kulto.

Magija

mãgija [lot. magia < gr. mageia — kerai, burtai]: 1. apeigų, susijusių su žmogaus tariamu sugebėjimu paslaptingomis antgamtinėmis priemonėmis valdyti gamtos ir įsivaizduojamas jėgas, visuma, visų rel. kultų sudėtinė dalis; 2. nesuvokiamos įtaigos jėga.

Liustracija

liustrãcij‖a2 [lot. lustratio — apsivalomasis aukojimas], rel. apeigos, padedančios apsivalyti nuo sakralinio nešvarumo (nuodėmės), išsigelbėti arba apsisaugoti nuo nelaimės; svarbiausios ~os priemonės — vanduo, ugnis arba dūmai; Δ paplitusi visose religijose.

Liturgija

litùrgija [gr. leiturgia]: 1. sen. graikų poliuose, Egipte, Romoje ir Bizantijoje — valst. prievolė; 2. vieša rel. kulto forma, sudaryta iš kolektyvinių ritualizuotų sakralinių veiksmų reglamentuotos visumos arba tik viena kuri nors kulto dalis, pvz., mišios.

Litanija

litãnija [gr. litaneia — malda]: 1. katalikų bažnyčioje — malda, kuri kalbama (skaitoma) arba giedama iškilmingų rel. apeigų metu; susideda iš daugybės pasikartojančių kreipinių į dievą arba šventuosius; 2*. ilgas ir nuobodus ko nors vardijimas; 3*. aimanos, nesibaigiantys nusiskundimai.

Libertinizmas

libertinizmas [pranc. libertinisme], XVIII a. Prancūzijos intelektualinis judėjimas prieš religijos autoritetą, scholastinį mąstymą ir katalikišką feodalinį gyvenimo idealą; laisvamanybė, rel. pasyvumas.

Legenda

legendà [lot. legenda — tai, kas skaitytina]: 1. tautosakos ir rašytinės literatūros žanras — fantastinis prozinis rel. ar mit. siužeto (ppr. apie dievą, šventuosius) pasakojimas; 2. prasimanymas, neįtikėtini, nepatvirtinti dalykai, pasakojimai apie kokį asmenį, įvykį; 3. žemėlapio, kartoschemos, plano sutartinių ženklų aiškinamasis tekstas; 4. monetos, medalio įrašas.