Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Latrija

lãtrija [gr. latreia — tarnyba], rel. ko nors garbinimas kaip dievo; katalikų teologijoje — dievui rodoma pagarba, dievo garbinimas.

Lauda

laudà [it. giesmė], XIII—XVI a. it. rel. himnas; iš pradžių buvo vienbalsis, XV—XVI a.— daugiabalsis homofoninis.

Kultas

kùltas [lot. cultus — garbinimas]: 1. rel. veiksmai (maldos, aukų aukojimas, užkeikimai, giesmės), kuriais siekiama antgamtinių jėgų, dievybės palankumo; 2*. perdėtas ko nors garbinimas, idealizavimas (asmenybės Δ, daiktų Δ, grožio Δ).

Konventas

konveñtas [lot. conventus — susirinkimas, sueiga]: 1. įstatymų leidybos organas, kuris buvo šaukiamas įv. šalyse konstitucijai priimti arba pakeisti; 2. katalikų bažnyčioje — rel. ordino vienuolių, įgaliotų spręsti svarbiausius ordino reikalus, susirinkimas; tų vienuolių visuma.

Kongregacija

kongregãcij‖a [lot. congregatio — sujungimas, ryšys]: 1. susirinkimas, organizacija; 2. katalikų vienuolių ir pasauliečių bendruomenių, kurių nariai vadovaujasi bendrais įžadais, rel. susivienijimas; 3. Vatikane — popiežiaus kurijos įstaiga; nuo 1967 metų yra 10 ~ų; 4. vienodų įstatų vienuolynų sąjunga; 5. Anglijos universitetuose — akademinis susirinkimas, turintis patariamojo organo teises.

Konfirmacija

konfirmãcija [lot. confirmatio — sutvirtinimas]: 1. kai kuriose burž. šalyse — teismo nuosprendžio patvirtinimas, vykdomas aukščiausios valdžios organo; 2. katalikų ir stačiatikių sutvirtinimo sakramentas, teikiamas 7—12 metų vaikams; 3. 14—16 m. jaunuolių priėmimas į protestantų rel. bendruomenę; 4. popiežiaus teisė tvirtinti vyskupus; vyskupų tvirtinimas.

Kizilbašiai

kizilbãšiai [turkų k. kizilbas — raudongalvis], šiitų pravardė, atsiradusi XV a. II pusėje per rel. karus su sunitais; duota pagal raudoną galvos apdangalą, kurį dėvėjo šiitų kariai.

Kancionalas

kancionãlas [lot. cantionale < cantio — giesmė], rel. giesmių rinkinys.

Jansenizmas

jansenizmas, Olandijos rel. srovė (katalikybės atmaina, artima kalvinizmui) ir religinis visuomeninis judėjimas Prancūzijoje XVII—XVIII a.; pradininkas ol. teologas K. Jansenas (Jansen; 1585—1638).

Interimas

interimas [lot.interim — tuo tarpu], laikinas laikotarpis arba padėtis, pvz., laikinas rel. ginčų tarp katalikų ir protestantų nutraukimas Šv. Romos imperijos imperatoriaus Karolio V 1548 potvarkiu.

Puslapis 8 iš 14« Pirmas...45678910111213...Paskutinis »