Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Interdiktas

interdiktas [lot. interdictum — uždraudimas]: 1. sen. Romoje — pretoriaus įsakymas, draudžiantis teismo proceso šalims kuriuos nors veiksmus arba liepiantis atlikti tam tikrus veiksmus; 2. katalikų bažnyčios bausmė — draudimas atlikti rel. apeigas.

Iliuminatai

iliuminãtai [lot. illuminatus — apšviestas], slaptų rel. polit. draugijų, kovojančių su jėzuitais, nariai Europoje; ypač buvo paplitę XVIII a. II pusėje Bavarijoje.

Ikona

ikonà [rus. < gr. eikōn — atvaizdas], rel. tematikos (stačiatikių) molbertinės tapybos kūrinys (dažn. dievo arba šventojo portretas); tapoma ppr. ant lentos.

Ikonoklastas

ikonoklãstas [gr. eikōnoklastēs], rel. paveikslų ir figūrų kulto priešininkas.

Hospitaljerai

hospitaljèrai [pranc. hospitaliers]: 1. katalikų rel. ordinas, įsteigtas XII a. Palestinoje per kryžiaus karus ligoniams slaugyti; šiuo metu veikia kai kuriose V. Europos šalyse; 2. ↗ joanitai.

Homiletika

homilètika [gr. homilētikē — mokėjimas kalbėtis, bendrauti], rel. pamokslų teorija; mokslas apie pamokslų esmę, turinį, rengimą ir jų sakymą.

Hiloteizmas

hiloteizmas [hylē + gr. theos — dievas], filos. rel. doktrina, materiją tapatinanti su dievybe.

Hieratinis

hierãtinis [gr. hieratikos — žynių, dvasininkų], Δ raštas — greitraštis, susidaręs Egipte XIX a. pr. m. e. iš hieroglifų rel. tekstams rašyti ir susirašinėti.

Herojus

heròjus [gr. heros — didvyris]: 1. sen. graikų genties vadas arba karžygys (kartais išgalvotas asmuo), po mirties sudievintas ir tapęs mit. arba rel. būtybe; 2. didvyris, žmogus, atlikęs arba atliekantis žygdarbius; 3. žmogus, kuris garbinamas, kuriuo žavimasi; 4. pagrindinis arba vienas pagrindinių lit. kūrinio, spektaklio, filmo veikėjų, dažnai reiškiantis autoriaus idealus ir turintis heroizmo bruožų; kartais bet kuris kūrinio veikėjas (personažas).

Hagiografija

hagiogrãfija [gr. hagios — šventas + ↗ …graifija], krikščionių rel. literatūroje — šventųjų gyvenimo aprašymai.