Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Notaras

notãras [lot. notarius — raštininkas], pareigūnas, sudarantis, liudijantis, tvirtinantis santorius, testamentus, kt. teis. aktus ar šiaip dokumentus.

Neutralizacija

neutralizãcija [↗ neutralus], darymas(is) ko nors neutralaus: 1. tarptautinės sutarties nustatytas teritorijos arba jos dalies teis. režimas, draudžiantis joje statyti kar. įtvirtinimus, steigti užsienio kar. bazes; 2. tam tikros valstybės neutraliteto paskelbimas; 3. chem. tirpalo rūgštingumo mažinimas bazėmis arba šarmingumo mažinimas rūgštimis; 4. lingv. kalbinės opozicijos (dažn. fonologinės) išnykimas tam tikroje pozicijoje, pvz., rusų k. fonemų „o” ir „a” neskyrimas nekirčiuotuose skiemenyse: „нoгa” (tariama „нaгá” — koja ir „нaгá”— nuoga).

Korporatyvizmas

korporatyvizmas, socialinė ek. ir teis. doktrina, teigianti, kad visuomenės organizacijos pagrindą turi sudaryti susivienijimai (korporacijos), sukurti ek. šakų pagrindu.

Kontrasignacija

kontrasignãcija [↗ kontra… + lot. signo — pasirašau], kai kurių burž. valstybių valst. teisės nustatomas ministro pirmininko ar įgalioto ministro pasirašymas normatyviniame valstybės vadovo arba parlamento akte, suteikiantis tam aktui teis. galią.

Konsulas

kònsulas [lot. consul]: 1. sen. Romoje respublikos laikais — dviejų 1 metams renkamų aukščiausiųjų pareigūnų titulas; imperijos laikais — garbės pareigūnų vardas; 2. Prancūzijoje — konsulato laikotarpio valst. valdžios aukščiausias pareigūnas; 3. valstybės pareigūnas, pasiųstas į kt. valstybę pirmajai nuolat atstovauti ir jos bei jos organizacijų ir piliečių teis. ir ek. interesų ginti.

Konstitucija

konstitùcija [lot. constitutio — nustatymas]: 1. pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies polit., teis. ir ek. sistemos pagrindus; 2. žmogaus arba gyvūno kūno sudėjimas.

Komandatas

komandãtas [lot. commendatus < commendo — pavedu, patikiu ką nors padaryti], teis. panauda (nemokamas naudojimasis svetimu turtu).

Kolizija

kolizija [lot. collisio — susidūrimas]: 1. priešingų interesų, siekimų, nuomonių, jausmų susidūrimas; konfliktas; 2. teis. įstatymų, reguliuojančių tuos pačius arba artimus visuomeninius santykius, prieštaravimas.

Kazusas

kãzusas [lot. casus]: 1. atsitikimas, atvejis, tam tikras faktas; 2. teis. veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo); 3. sudėtingas, keblus, painus atvejis, atsitikimas; paini byla.

Drakoniškas

drakòniškas [pagal sen. Atėnų įstatymų leidėjo Drakono (gr. Drakōn) vardą]: 1. labai žiaurus, negailestingas; 2. teis. Δ įstatymas — žiaurus įstatymas.

Puslapis 2 iš 212