Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Hairenas

hairènas [

Hakblokas

hãkblokas [ol. haakblok], skridinys su kabliu.

Hakenkroicas

hãkenkroicas [vok. Hakenkreuz < Haken — kablys + Kreuz — kryžius] ↗ svastika.

Halas

hãlas [gr. haiōs — ratas]: 1. optinis atmosferos reiškinys — balti arba vaivorykštiniai šviesos ratilai, juostos, lankai, dėmės aplink Saulę ir Mėnulį, susidarantys dėl šviesos spindulių lūžimo ar atspindžio nuo debesų ledo kristalėlių; 2. astr. diskinė arba žiedinė šviesi dėmė aplink kometą; 3. astr. kamuolinių žvaigždžių spiečių, trumpaperiodžių Lyros RR tipo žvaigždžių, subnykštukių rutulinė sistema aplink spiralinę galaktiką.

Halė

hãlė [vok. Halle, pranc. halle], visuomeninis pastatas (dažn. vienaaukštis) su didele vientisa vidaus erdve.

Haligalis

haligãlis [angl. hully-gully], pramoginis šokis; tempas vidutinis; kas kelintas žingsnis keliama 1 koja ir pliaukšima pirštais; šokama sustojus eilėmis.

Halingas

hãlingas [norv. halling], norv. liaudies šokis; vidutinio tempo, daug virtuoziškų judesių; šoka 1 vyras.

Halinis

hãlinis [↗ halė], turintis didelę vientisą erdvę, pvz., Δ pastatas.

Halitas

halitas [gr. hals — druska], skaidrus bespalvis mineralas, natrio chloridas NaCl; su priemaišomis sudaro akmens druską.

Haliucinacija

haliucinãcija [lot. hallucinatio — kliedesys], suvokimo sutrikimas — be realaus dirgiklio tariamai juntami nesami dalykai.