Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Humanitaras

humanitãras [pranc. humanitaire — humanitarinis], humanitarinių mokslų specialistas.

Humanizacija

humanizãcija [pranc. humanisation], humanizmo idėjų, principų propagavimas, diegimas.

Humanizmas

humanizmas [pranc. humanisme]: 1. pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagr. vertybe, jo gerovę — socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą — trokštamais žmonių santykių principais; socialistinis Δ — K. Markso ir F. Engelso sukurta filos. koncepcija, kritikuojanti kapit. santykių sukurtą žmonių susvetimėjimą ir nurodanti būdus sukurti tokius visuomeninius santykius, kurie leistų visokeriopai ugdyti asmenybę; 2. renesanso epochos pasaulėžiūra, pabrėžianti žmogaus vertingumą, jo proto galimybes; priešiška vid. amžių asketizmui.

Humifikacija

humifikãcija [lot. humus — žemė, dirvožemis + facio— darau], org. liekanų irimas dirvožemyje ir jų virtimas humusu.

Humolitai

humolitai [humus + ↗ …litas], iškasamosios anglys, susidariusios iš aukštesniųjų augalų liekanų.

Humoralinis

humorãlin‖is [lot. humor — skystis], susijęs su organizmo skysčiais (krauju, limfa, tarpląsteliniu skysčiu), pvz., ~ė reguliacija — organizmo fiziologinių ir biocheminių procesų koordinavimas per kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį.

Humoras

hùmoras [angl. humour < lot. humor — drėgmė, skystis; vienas iš keturių organizmo skysčių, kurį sen. medicina laikė lemiančiu žmogaus temperamentą]: 1. sugebėjimas pastebėti juokingus, keistus tikrovės reiškinius; linksmumas, polinkis juokauti; 2. estetikoje — viena komiškumo rūšių (greta satyros) — pakantus, nepiktas gyvenimo keistenybių, juokingų situacijų, žmonių ydų pašiepimas, susijęs su optimistiniu ir kontempliaciniu požiūriu į tikrovę.

Humoreska

humoreskà [vok. Humoreske]: 1. lit. žanras — trumpas, juokingo ir linksmo turinio prozos kūrinys; 2. muz. instrumentinės miniatiūros žanras; gyvos, efektingos ritmikos, linksmo, dažnai groteskinio pobūdžio.

Humoristas

humoristas [angl. humorist]: 1. humoreskų, humoristinio stiliaus kūrinių autorius; 2. žmogus, linkęs į humorą, pasižymintis humoru.

Humoristika

humoristika: 1. kurio nors autoriaus, šalies, laikotarpio humoristinių lit. kūrinių visuma; 2. kas juokinga, komiška.