juãnis, Kinijos piniginis vienetas.
|
||||
|
jubiliãtas, asmuo, kurio jubiliejus minimas. jubiliẽjus [lot. (annus) jubilaeus — jubiliejiniai metai], svarbaus įvykio sukaktis; iškilmingas šios sukakties minėjimas. jùchtas [lenk. jucht], galvijų, arklių, kiaulių oda, rauginta mišriu būdu (iš pradžių chromo druskomis, po to — su tanidais ir sintanais); vart. karinės ir sunkios darbinės avalynės, sandalų viršui, pakinktams. judaizmas [lot. iudaismus < iudaicus — žydų], monoteistinė etninė religija, išpažįstama daugiausia žydų; Izraelio valst. religija. Jùdas, Naujojo testamento personažas — vienas iš 12 apaštalų, už 30 sidabrinių išdavęs Jeruzalės judėjų aukštiesiems dvasininkams Jėzų Kristų. jùdas [↗ Judas], išdavikas. judėjai: 1. Judėjos karalystės (apie 928—586 pr. m. e.) gyventojai; vėliau — bendras visų žydų pavadinimas; 2. judaizmo išpažinėjai. Jùdo pabučiãvimas, klastingas, išdavikiškas, veidmainiškas poelgis; išdavystė; pagal Naująjį testamentą, Judas parodęs Jėzų Kristų jo priešininkams jį pabučiuodamas. jùfersas [ol. juffers], medinė arba metalinė detalė su keletu skylių laivavirvėms perverti — stovinčiajam takelažui, pvz., vantams, įtempti. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai