kaligrãfija [gr. kalligraphia < kallos — grožis + graphō — rašau], dailaus ir raiškaus rašymo menas; dailyraštis.
|
||||
|
kaligrãf‖inis, ~iškas [↗ kaligrafija], gražus, aiškiai įskaitomas (raštas, rašysena). kãlija, žinginys — daugiametė žolė Calla arba Zantedechia; kilusi iš P. Afrikos. Kaliòpė (gr. Kalliopē), sen. graikų mit. būtybė — vyriausioji iš 9 mūzų, iškalbos ir epo globėja.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Mitologijos terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | kalipsas [isp. calypso]: 1. pramoginis šokis; erotinio pobūdžio, šokamas poromis; 2. Trinidado salos (Vest Indija) gyventojų liaudies šokis; palydimas dainos ir mušamųjų instrumentų muzikos; judesiai improvizacinio pobūdžio. kãlis [arab. alqalij — potašas], chem. elementas K, atom. Nr. 19; šarminis metalas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Chemijos terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 2 | Nėra komentarų | kãlius [lot. callus — stora oda, nuospauda]: 1. augalo audinys, susidarantis sužeistoje vietoje; 2. augalo rėtinių indų kamšalas; 3. kaulo rumbas, atsirandantis, augant lūžusiam kaului. kãliusas ↗ kalius. kaljãnas [persų k. kaljan], rūkymo prietaisas, sudarytas iš metalinės taurelės tabakui ir vamzdelio, kurie sujungti su vandens pripildytu indu, per kurį leidžiami dūmai; vart. Rytų kraštuose. kálkė [pranc. calque]: 1. permatomas aukštos kokybės popierius arba plonas medvilninis audinys (ppr. batistas), įmirkytas riebalų tirpalu, dervomis, vašku ir pan., vart. brėžinių kopijoms daryti; 2. anglinis popierius kopijoms daryti rašomąja mašinėle; 3. lingv. vertinys — žodis arba posakis, sudarytas kt. kalbų semantinės, morfologinės arba sintaksinės struktūros pavyzdžiu, pvz., liet. „įtaka” pagal rusų „влияние”, vok. „Einfluß”, lenkų „wpływ”. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai