katapùlta [lot. catapulta < gr. katapeltēs — strėlių svaidytuvas]: 1. sen. mašina akmenims, rąstams svaidyti; 2. įtaisas lakūnui, kosmonautui iš lėktuvo, erdvėlaivio automatiškai išmesti, ištikus pavojui, baigus kosm. skrydį; 3. įrenginys, suteikiantis lėktuvui, sklandytuvui, sparnuotajai raketai startinį greitį; 4. stendas lakūnams ir kosmonautams treniruoti, kad įprastų prie smūgių perkrovų.
Leave a Reply