Ligatūra

ligatūrà1 [lot. ligatura < ligo — surišu]: 1. met. metalai, įlydomi į tauriuosius metalus, pvz., varis į auksą, kad lydinys būtų kietesnis ir pigesnis; 2. pagalbiniai lydiniai, kuriais lydymo krosnyje legiruojamas skystas metalas; 3. poligr. dvi ar trys tarpusavyje sujungtos raidės, nulietos vienos literos pavidalu; 4. lingv. rašto ženklas, sudarytas iš 2 ar daugiau ženklų, pvz., danų æ iš a ir e); 5. žodžių jungimas įv. žodžių junginiuose vartojamu sintaksinio ryšio rodikliu, pvz., tagalų kalboje; 6. med. gyslos arba latako perrišimas; 7. med. gyslos arba latako perrišimo siūlas.