Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Mafija

mãfija [it. maf(f)ia]: 1. XVIII a. pabaigoje — slapta antifeodalinė Sicilijos (Italija) valstiečių organizacija; 2. slapta Sicilijos gangsterių organizacija.

Magas

mãgas [lot. magus, gr. magos < persų k. maguš — burtininkas]: 1. sen. Rytų kraštuose — dvasininkas, žynys, astrologas; 2. Biblijos personažas — Rytų išminčius, vienas iš 3 karalių; 3*. burtininkas, fokusininkas, kerėtojas.

Magazinas

magazinas [pranc. magasin < arab. machazin — sandėliai]: 1. atsarginė dėžė su korių rėmais avilyje; 2. aparato, prietaiso vamzdelis ar dėžutė kam nors įdėti, pvz., šautuvo Δ šoviniams; 3. kokių nors atsargų sandėlis.

Magija

mãgija [lot. magia < gr. mageia — kerai, burtai]: 1. apeigų, susijusių su žmogaus tariamu sugebėjimu paslaptingomis antgamtinėmis priemonėmis valdyti gamtos ir įsivaizduojamas jėgas, visuma, visų rel. kultų sudėtinė dalis; 2. nesuvokiamos įtaigos jėga.

Magiškas

mãgiškas: 1. susijęs su magija, burtais; 2*. nepaprastas, stebuklingas, užburtas, užkerėtas; turintis išskirtinių, įdomių, su kuo nors reikšmingai susijusių savybių.

Magister dixit

magister dixit [sk. magister diksit; lot.], taip pasakė mokytojas (scholastų rėmimasis Aristoteliu, kaip neginčijamu autoritetu).

Magistralė

magistrãlė [lot. magistralis — svarbiausias], bet kuri svarbiausia komunikacijos linija kitų antraeilių linijų atžvilgiu, pvz., intensyvaus eismo glžk. linija, automobilių kelias ar gatvė, vandentiekio, el. perdavimo, ryšių pagr. linija.

Magistrantas

magistrántas [↗ magistras], ikirevoliucinėje Rusijoje, Anglijoje ir JAV — asmuo, išlaikęs magistro laipsnio egzaminus, bet dar neapgynęs disertacijos.

Magistras

magistras [lot. magister — viršininkas, mokytojas]: 1. sen. Romoje — kai kurių pareigūnų titulas; 2. Bizantijos imperijoje — aukštas rūmų valdininko titulas; 3. V. Europoje vid. amžiais — katalikų bažnyčios riterių ↗ ordino (2) viršininkas; 4. vid. amžiais — septynių laisvųjų menų (humanitarinių mokslų) dėstytojas; 5. mokslo laipsnis, teikiamas JAV, D. Britanijos ir kt. šalių aukštųjų mokyklų fakultetų (išskyrus teisės ir medicinos) absolventams, turintiems bakalauro laipsnį, išėjusiems 1—2 m papildomą kursą, išlaikiusiems egzaminus ir apgynusiems disertaciją.

Magistratas

magistrãtas [lot. magistratus — aukščiausioji tarnyba]: 1. sen. Romos aukšto rango valst. valdžios pareigūnas, pvz., konsulas, pretorius, tribūnas; aukšta pareigybė; 2. kai kurių šalių pareigūnas (ypač teismo, prokuratūros); 3. JAV, Prancūzijoje — valstybės pareigūnų visuma; 4. kai kurių šalių miesto valdyba; 5. Lenkijoje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kai kurių VFR žemių ir Austrijos miestuose — savivaldybės įstaiga; 6. Rusijoje — miesto valdymo ir miestiečių teismo organas XVIII a.—XIX a. I pusėje.

Puslapis 4 iš 14712345678910...Paskutinis »