Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Magnetoidas

magnetòidas [↗ magnetas + gr. eidos — pavidalas], astr. didelės masės stipriai įmagnetėjęs plazminis kūnas aktyvios galaktikos, kvazaro ar kvazago centre.

Magnetola

magnetolà, radiotechninis aparatas, veikiantis ir kaip radijo imtuvas, ir kaip magnetofonas.

Magnetomechaninis

magnetomechãninis [↗ magnetas + ↗ mechaninis], fiz. rodantis ryšį tarp atomų, molekulių, branduolių magnetinio ir judesio kiekio momentų, pvz., Δ reiškinys.

Magnetometras

magnetomètras [↗ magnetas + ↗ …metras], geofizikos prietaisas magn. lauko stiprumui ir magn. momentui matuoti; naud. naudingųjų iškasenų žvalgybai.

Magnetometrija

magnetomètrija [↗ magnetas + ↗ …metrija]: 1. mokslas, tiriantis Žemės magn. lauko matavimo būdus; 2. naudingųjų iškasenų žvalgybos metodas, pagrįstas uolienų magn. savybių skirtingumu.

Magnetonas

magnetònas, elektronų, atomų, molekulių (Boro Δ), nukleonų ir atomų branduolių (branduolio Δ) magn. momento vienetas.

Magnetooptika

magnetoòptika [↗ magnetas + ↗ optika], mokslas, tiriantis magn. lauko įtaką medžiagos optinėms savybėms.

Magnetopauzė

magnetopáuzė [↗ magnetas + ↗ pauzė], Žemės magnetosferos ir Saulės vėjo magn. lauko turbulencijos srities riba.

Magnetosfera

magnetosferà [↗ magnetas + ↗ sfera], erdvė, kurioje kosm. kūno, pvz., Jupiterio, Žemės, magn. laukas sąveikauja su kosminių elektringųjų dalelių srautais.

Magnetostatika

magnetostãtika [↗ magnetas + ↗ statika], mokslas, tiriantis medžiagos sąveiką su pastovios krypties ir stiprumo nuolatiniu magn. lauku.