Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Nekrobiozė

nekrobiòz‖ė [gr. nekros — miręs, numirėlis + ↗ …biozė], lėta ląstelės arba audinio mirtis; pašalinus ~ę sukeliančią priežastį, ląstelė gali atsigauti.

Nekrofagai

nekrofãgai [nekros + ↗ …fagas]: 1. ląstelės, kurios minta to paties organizmo yrančių audinių dalelėmis; 2. gyvūnai, kurie minta dvėseliena, pvz., grifai, šakalai, hienos.

Nekrofilija

nekrofilija [nekros + ↗ …filija], lytinis iškrypimas, kuriam būdingas potraukis prie lavonų.

Nekrofobija

nekrofòbija [nekros + ↗ …fobija], med.: 1. liguista lavonų baimė; 2. liguista mirties baimė, kitaip ↗ tanatofobija.

Nekrolatrija

nekrolãtrija [gr. nekrolatreia < nekros — numirėlis + latreia — garbinimas], mirusiųjų garbinimas; apeigos, susijusios su tikėjimu į pomirtinį gyvenimą ir išreiškiančios susirūpinimą mirusiojo vėle.

Nekrologas

nekrològas [nekros + ↗ …logas], pranešimas, straipsnis apie žmogaus mirtį, kuriame trumpai apibūdinama velionio gyvenimas ir veikla.

Nekromantija

nekromántija [gr. nekromanteia < nekros — numirėlis + manteia — būrimas, pranašavimas], spėjimas apie žmogaus ateitį, paremtas tariamu bendravimu su vėlėmis (jos ppr. atsako į klausimus apie ateitį).

Nekropolis

nekròpolis [nekros + gr. polis — miestas], senovinis laidojimo statinių kompleksas; kapinynas.

Nekroskopija

nekroskòpija [nekros + ↗ …skopija], teismo medicinoje — lavono apžiūra.

Nekrozė

nekròzė [lot. necrōsis < gr. nekros — miręs], vietinė žūtis — gyvo organizmo audinių arba organų žuvimas.