Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Nordostas

nordòstas [ol. noordoost], š. r. vėjas, šiaurrytis.

Nordvestas

nordvèstas [ol. noordwest], š. v. vėjas, šiaurvakaris.

Norfolkai

nòrfolkai, sportinių ir kinkomųjų arklių veislė, išvesta Anglijoje, Norfolko (Norfolk) grafystėje.

Noritas

noritas [norv. norit; pagal senovės Norvegijos legendinio genijaus Noro (Nor) vardą], magminė intruzinė uoliena; gabras, kuriame vietoj monoklininio pirokseno yra rombinis; statybinė medžiaga.

Norma

nòrma [lot.]: 1. nustatytas kiekis, dydis, matas, taisyklingumas; pavyzdys, kriterijus, taisyklė; 2. spaustuvinė Δ — sutrumpintas knygos pavadinimas, užsakymo numeris arba autoriaus pavardė, spausdinama kiekvieno lanko pirmoje skiltyje prie signatūros; 3. kalbos Δ — raiškos priemonė, laikoma tinkamiausia bendrinei kalbai; nustatoma, remiantis kalbos praktika ir raidos dėsniais.

Normalė

normãlė [lot. normalis — tiesus]: 1. geom. tiesė, statmena kreivės liestinei (paviršiaus liečiamajai plokštumai) ir einanti per lietimosi tašką; 2. techn. normatyvinis techn. dokumentas, apibūdinantis normalizuojamą (standartizuojamą) objektą.

Normalinis

normãlin‖is, geom. susijęs su normale, pvz., ~ė plokštuma (plokštuma, statmena kreivės liestinei ir einanti per lietimosi tašką), ~is pjūvis (plokščia kreivė, gaunama, paviršių kertant plokštuma, einančia per normalę tame taške).

Normalizacija

normalizãcija [↗ normalus]: 1. normalios padėties nusistojimas, įvedimas; 2. normos, pavyzdžio nustatymas, remiantis atitinkamais apskaičiavimais; 3. tas pat, kas standartizacija tam tikroje pram. šakoje arba įmonėje, pvz., plačiai vartojamų detalių (guolių, varžtų, veržlių) tipų nustatymas; 4. plieno terminio apdirbimo būdas: įkaitinamas iki 750—950 °C, palaikomas toje temperatūroje ir ataušinamas ore; taip susidaro smulkiagrūdė struktūra, plienas yra stipresnis, didesnio smūginio tąsumo, lengviau apdirbamas; 5. slankiojo kablelio skaičių transformavimas į skaičiavimo mašinai tinkamą tipinį skaičių pavidalą.

Normalizuoti

normalizúoti, vykdyti, daryti normalizaciją: 1. įvesti normalią padėtį; 2. nustatyti, apskaičiuoti normą, pavyzdį: 3. standartizuoti, suvienodinti; 4. apdoroti plieną tam tikru terminiu būdu, kad pagerėtų jo savybės; 5. transformuoti slankiojo kablelio skaičių į skaičiavimo mašinai tinkamą tipinį skaičių pavidalą.

Normalus

normalùs [lot. normalis — tiesus], įprastas, paprastas, atitinkantis nusistojusius arba nustatytus reikalavimus, normas; neperžengiantis leistinų ribų, artimas vidurkiui; taisyklingas, sveikas.