Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Numeratorius

numerãtorius [lot. numerator — skaičiuotojas], prietaisas skaičiams žymėti dokumentuose.

Numeris

nùmeris [lot. numerus — skaičius]: 1. skaitmuo, rodantis daikto vietą tokių pat daiktų eilėje; šiuo skaitmeniu pažymėtas daiktas; 2. daikto registravimo ženklas, pvz., etiketė, žetonas, su eilę žyminčiu skaitmeniu; 3. atskiras kambarys (butas) viešbutyje; 4. savarankiškas koncerto, vaidinimo epizodas.

Numeruoti

numerúoti [lot. numerare], žymėti skaičiais, dėti eilės tvarka vieną paskui kitą numerius.

Numizmatas

numizmãtas, asmuo, kuris domisi numizmatika, sen. monetų arba medalių rinkėjas, jų žinovas.

Numizmatika

numizmãtika [pranc. numismatique < lot. numisma < gr. nomisma — moneta], pagalbinė ist. mokslo šaka, tirianti monetas, jų kalimo istoriją, pinigų apyvartą.

Numulitai

numulitai [lot. nummulus — monetėlė], iškastiniai jūriniai pirmuonys Nummulites; gyveno nuo mezozojaus pabaigos iki kainozojaus pradžios Eurazijoje, Afrikoje ir Amerikoje; iš jų susidarė numulitinės klintys.

Nunatakas

nunatãkas [< eskimų k.], uolėta kalnų viršūnė, iškilusi virš kontinentinio ledyno paviršiaus.

Nunciatūra

nunciatūrà [it. nunziatura]: 1. Vatikano diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje; 2. nuncijaus pareigybė; nuncijaus pareigų ėjimo laikotarpis; 3. nuncijaus įstaiga.

Nuncijus

nùncijus [lot. nuntius — pasiuntinys], nuolatinis diplomatinis Vatikano atstovas užsienio valstybėje, atitinkantis kt. valstybių diplomatinių atstovų — ambasadorių klasę.

Nunkupacija

nunkupãcija [lot. nuncupatio]: 1. vadinimas, pavadinimas; 2. iškilmingas pasižadėjimas, įžadai.