Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Natūralizacija

natūralizãcija [pranc. naturalisation < lot. naturalis — įgimtas, gamtinis]: 1. pilietybės suteikimas apatridui arba užsienio valstybės piliečiui; 2. daugiamečio augalo prigijimas naujame rajone, kurio klimatas ir dirvožemis panašūs į to augalo gimtinės.

Natūralizmas

natūralizmas [pranc. naturalisme < lot. naturalis — įgimtas, gamtinis]: 1. XIX a. paskutinio ketvirčio literatūros, teatro, dailės srovė, kurios pagrindinis principas buvo objektyvus ir tikslus tikrovės vaizdavimas; natūralistai socialinius prieštaravimus laikė biologinės kovos dėl būvio išraiška, daug dėmesio skyrė veikėjų fiziologinei prigimčiai, liguistiems psichikos reiškiniams, detaliai vaizdavo vargingųjų visuomenės sluoksnių buitį, reiškė demokratines idėjas; 2. paviršutiniškas, be gilesnio idėjinio įprasminimo, tikrovės, ypač buities ir niūrių, liguistų gyvenimo reiškinių (smurto, žiaurumo, sekso) vaizdavimas meno kūriniuose; tokių tendencijų yra įvairių laikotarpių literatūroje, teatre, dailėje; 3. filos. kryptis, tikrovę aiškinanti natūraliomis priežastimis, jos reiškinius — gamtos dėsniais; 4. sociologijos kryptis, visuomenę laikanti gamtos dalimi, gamtos dėsnius — lemiančiais visuomeninius procesus.

Natūralus

natūral‖ùs [lot. naturalis]: 1. gamtinis, prigimtinis, nedirbtinis; 2. atitinkantis tikrovę; 3. mat. paprastas, nedirbtinis, pvz., Δ skaičius (sveikas teigiamas skaičius), ~i lygtis (kreivės parametrinė lygtis, kurios parametras yra lanko ilgis), Δ logaritmas (logaritmas, kurio pagrindas yra skaičius e= 2,718 28…).

Natūrfilosofija

natūrfilosòfija [vok. Naturphilosophie < lot. natura — gamta + ↗ filosofija], spekuliatyvus gamtos, kaip visumos, aiškinimas.

Natūrinis

naturinis [↗ natūra]: 1. gaunamas, apmokamas produktais, prekėmis; 2. mat. ntk. ↗ natūralus.

Natyvizmas

natyvizmas [lot. nativus — įgimtas]: 1. teorija, pažinimą aiškinanti įgimtų idėjų, nepriklausomų nuo patyrimo ir išorinių veiksnių, buvimu (R. Dekartas); 2. teorija, pervertinanti įgimtų faktorių reikšmę psichiniam vystimuisi ir elgsenai.

Nauarchas

nauárchas [gr. nauarchos], sen. Graikijoje — laivo, laivyno vadas.

Naumachija

naumãchija [gr. naumachia — jūrų kautynės], reginys, vaizduojantis laivų kautynes sen. Romos amfiteatre, ežere arba specialiai įrengtame tvenkinyje.

Nauplijus

naũplijus [gr. nauplios — toks moliuskas; pagal sen. graikų miesto Nauplijos (Nauplio) pavadinimą], daugumos žemesniųjų vėžiagyvių planktoninė lerva.

Nautilai

nautilai [< gr. nautilos — laivelis], galvakojai moliuskai Nautilus; gyvena Indijos vandenyne ir Ramiojo vandenyno pietvakariuose.

Puslapis 7 iš 50« Pirmas...3456789101112...Paskutinis »