Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Okeanidės

Okeanidės [gr. Okeanides], sen. graikų jūrų nimfos, Okeano dukterys.

Okeanografija

okeanogrãfija [↗ okeanas + ↗ …grafija]: 1. ↗ okeanologija; 2. okeanologijos ir hidrografijos šaka, tirianti konkrečių vandenynų dalių vandens fiz. ir chem. savybes, procesus, reiškinius.

Okeanologija

okeanològija [↗ okeanas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis jūrų ir vandenynų fiz., chem., geol. ir biol. procesus.

Okliuzija

okliùzija [lot. occlusio — uždarymas, paslėpimas]: 1. chem. dujų susigėrimas į kietojo kūno tūrį; 2. šilto ir šalto atmosferos frontų susilietimas (ciklono vystymosi procese — brandaus ciklono stadija); ciklono okliūzija; 3. med. užakimas, nepraeinamumas, pvz., žarnyno Δ; 4. sankanda — sandariai suglaustų viršutinių ir apatinių dantų eilių tarpusavio padėtis.

Oks

oks… ↗ oksi…

Oksalatai

oksalãtai [gr. oxalis — rūgštynės], oksalo rūgšties druskos ir esteriai.

Oksalurija

oksalùrija [oxalis + gr. uron — šlapimas], oksalatų (ypač kalcio oksalato) padaugėjimas šlapime.

Oksazinas

oksazinas, heterociklinis org. junginys C4H5NO; dažų, vaistų insekticidų gamybos žaliava.

Oksi

oksi… [oxy(genium) — lot. deguonies pavadinimas, gr. oxys — rūgštus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su deguonimi; su rūgščia terpe.

Oksibiontai

oksibiòntai [↗ oksi… + ↗ biontas], organizmai, kitaip ↗ aerobai.