Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Oksidacija

oksidãcija [pranc. oxydation < oxyde — oksidas], deguonies jungimosi su kt. medžiaga reakcija.

Oksidai

oksidai [pranc. oxydes < oxygene—deguonis], chem. elementų junginiai su deguonimi, pvz., aliuminio oksidas Al2O3.

Oksidatorius

oksidãtorius, medžiaga, sukelianti oksidaciją.

Oksidazė

oksidãzė, fermentas, per oksidacijos ir redukcijos reakcijas paimantis iš oksiduojamo junginio vandenilį ir atiduodantis jį oro deguoniui.

Oksidimetrija

oksidimètrija [↗ oksid(acija) + ↗ …metrija], chem. analizės metodas, kitaip ↗ redoksimetrija.

Oksiduoti

oksidúoti [pranc. oxyder], padengti metalų arba jų lydinių paviršių oksidų plėvele.

Oksiferas

oksifèras [↗ oksi… + ↗ fer(it)as] ↗ feritas.

Oksigenazė

oksigenãzė [oxygenium — lot. deguonies pavadinimas], fermentas, katalizuojantis org. junginių oksidaciją, įjungdamas į jų molekules deguonies atomus.

Oksigenoterapija

oksigenoterãpija [oxygenium + ↗ terapija], gydymas deguonimi.

Oksihemoglobinas

oksihemoglobinas [↗ oksi… + ↗ hemoglobinas], nepatvarus hemoglobino junginys su mol. deguonimi; susidaro kvėpuojant plaučių kapiliaruose; su krauju pasiekęs organizmo audinius, skyla ir aprūpina juos deguonimi.