Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Oogenezė

oogenèzė [ōon + ↗ …genezė], žmogaus arba daugialąsčių gyvūnų moteriškųjų lytinių ląstelių vystymasis.

Oogonė

oogònė [ōon + gr. gonē — gimimas], daugelio žemesniųjų augalų, kurie dauginasi oogamijos būdu, moteriškosios lyties organas.

Oogonija

oogònija [↗ oogonė], žmogaus ir daugelio gyvūnų nesubrendusi lytinė ląstelė.

Oolitai

oolitai [ōon + gr. lithos — akmuo], maži apvalūs grūdeliai, susidarę jūrose ir šiltose versmėse iš aragonito, kalcito, dolomito, geležies ir magnio oksidų.

Oologija

oològija [ōon + ↗ …logija], mokslas apie paukščių kiaušinius.

Oomicetai

oomicètai [ōon + gr. mykēs (kilm. mykētos) — grybas], dumbliagrybiai Oomycetidae; lytiškai dauginasi oogamijos būdu; paplitę gėluosiuose vandenyse ir sausumoje; saprofitai ir parazitai.

Oospora

oosporà [ōon + ↗ spora], spora, susidaranti iš zigotos oogamijos metu.

Opakas

opãkas [lot. opacus — tamsus, neskaidrus]: 1. neskaidri glazūra; 2. fajanso dirbinys, glazūruotas opaku.

Opalas

opãl‖as [lot. opalus, gr. opallios < skr. upala — akmuo, brangakmenis], mineralas, silicio hidroksidas SiO2 • n H2O. Balta arba žydrai pilka, skaidri, su ryškia opalescencija ~o atmaina (taurusis Δ) — II klasės brangakmenis.

Opalescencija

opalesceñcija [pagal mineralo opalo pavadinimą]: 1. koloidinio tirpalo spalvos pakitimas dėl einančios pro jį šviesos išsklaidymo; 2. kai kurių opalo atmainų (ypač tauriojo opalo) savybė atspindėti šviesą vaivorykštės spalvomis, kurios priklauso nuo apšvietimo kampo.