…odon, …odont… [< gr. odus (kilm. odontos) — dantis], iškastinių žinduolių, kurių klasifikacija paremta dantų sandara, lot. pavadinimo galūnė, pvz., žvėriadančiai Theriodontia.
|
||||
|
odontálgija [gr. odus (kilm. odontos) — dantis +algos — skausmas], danties skausmas. odontiãtrija [odus (kilm. odontos) + gr. iatreia — gydymas], dantų gydymas. odontoblãstai [odus (kilm. odontos) + gr. blastos — užuomazga], dantų užuomazginės ląstelės. odontolitas [odus (kilm. odontos) + ↗ …litas]: 1. danties akmuo; 2. kai kurių iškastinių gyvūnų vario druskų melsvai nudažyti ir panašūs į mineralą tiurkį kaulai, dantys, iltys. odontològija [odus (kilm. odontos) + ↗ …logija], mokslas apie dantis ir jų ligas. odontomà [odus (kilm. odontos) — dantis], nepiktybinis iš danties audinio kilęs navikas. odontoterãpija [odus (kilm. odontos) + ↗ terapija], dantų gydymas. odorãcija [lot. odoratio — uostymas, kvapas], savito kvapo suteikimas dujoms ir patalpų orui chemikalais — odorantais. odorántas [↗ odoracija], chem. medžiaga, suteikianti dujoms ir patalpų orui savitą kvapą.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: O |  Peržiūrėta: 29 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai